2020.10.16

Netrukus Lietuvos eksportuotojai gali sulaukti naujų užsakymų antplūdžio

Naujoji Eurostat statistika rodo, kad rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys didėjo tik 3-ose ES valstybėse, viena iš šių valstybių – Lietuva, kuri kartu su Lenkija buvo lyderė pagal metinį pramonės gamybos apimčių pokytį (+2,1 proc.).

Išankstiniai skaičiai rodo, kad rudens pradžioje Lietuvos pramonės augimo tempas gali dar paspartėti: panašu, kad artimiausiu metu Lietuvos gamintojai gali tikėtis naujų užsakymų iš Vokietijos ir Švedijos gamintojų šuolio – o tai reiškia, kad sekančių kelių mėnesių Lietuvos pramonės gamybos apimčių statistikoje tikriausiai matysime dar spartesnį gamybos apimčių augimą nei matome šiuo metu.

Kodėl taip prognozuoju? Eurostat kas mėnesį atlieka ES valstybių gamintojų apklausas – o jų paskutiniai rezultatai yra labai palankūs Lietuvos pramonei, kuri generuoja 75 proc. Lietuvos eksporto apimčių. Lietuvos prekių eksporto struktūroje didžiausią svorį turi Vokietija ir Švedija, o Eurostat gamintojų apklausos rodo, kad Švedijos ir Vokietijos gamintojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Vokietijos gamintojų lūkesčiai jau pasiekė ir netgi viršija šių metų vasario (t.y. prieš Covid-19) lygį, o Švedijos gamintojų lūkesčiai pasiekė vasario mėnesio lygį. Eurostat skaičiai taip pat rodo, kas ganėtinai sparčiai atsigauna ir kitų Lietuvai svarbių eksporto rinkų gamintojų lūkesčiai: Nyderlandai; Prancūzija; Belgija. Reiškia, kad artimiausiu metu galima tikėtis naujų užsakymų ir iš šių valstybių gamintojų.

Kas lems naujų užsakymų Lietuvos pramonei šuolį? Pirma – ES gamintojų siekis užkurti gamybą ir sukaupti prekių atsargų prieš antros Covid bangos piką. Antra – ES gamintojų siekis atsipiginti gamybą ir susimažinti eksportuojamos produkcijos įkainius. Šiuo tikslu dalis ES gamintojų gali duoti daugiau kontraktinių užsakymų Lietuvos gamintojams.

Kas gali sutrukdyti Lietuvos gamintojams gauti šiuos naujus užsakymus? Vienas didesnių iššūkių – galimas finansavimo trūkumas smulkesniems Lietuvos gamintojams. Europos centrinio banko statistika rodo, kad Lietuva kelis mėnesius iš eilės užima paskutinę vietą visoje euro zonoje pagal bankų paskolų verslui metinę dinamiką. Pvz., šį rugpjūtį, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje susitraukė 11,9 proc., o visoje euro zonoje bankų paskolų portfelis verslui per metus (lyginant su 2019 m. rugpjūčiu) išaugo 7,1 proc. Palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje susitraukė 1 mlrd. EUR – nuo 8,812 mlrd. EUR 2019 m. rugpjūtį iki 7,802 mlrd. EUR 2020 m. rugpjūtį. Sudėtingas smulkesnių bendrovių priėjimas prie finansavimo gali stipriai apriboti įmonių galimybes patenkinti atsigaunančią išorės paklausą – smulkesnėms bendrovėms dėl lėšų trūkumo gali būti sunku įvykdyti naujus eksporto užsakymus.