2020.10.30

Trečią ketvirtį Lietuvos BVP rezultatą ištempė pramonė ir vidaus paklausa. Ketvirtą ketvirtį Lietuvos ekonomikos struktūra pasikeis

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su antru šių metų ketvirčiu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) padidėjo 3,7 proc., o palyginti su 2019 m. antru ketvirčiu buvo beveik nepakitęs (-0,1 proc.).

Dar iki oficialių trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP rezultatų paskelbimo buvo galima pagrįstai tikėtis, kad trečią ketvirtį šalies BVP dinamika bus pozityvi. Priežastis paprasta – skaičiai rodo, kad trečią ketvirtį iš krizės išlipo iš karto du sektoriai, turintys didžiausi svorį Lietuvos BVP: apdirbamoji gamyba ir mažmeninė prekyba. Sakyčiau, kad būtent pozityvūs Lietuvos pramonės ir mažmeninės prekybos sektorių rezultatai labiausiai tempė į viršų Lietuvos BVP.

Statistikos departamento duomenimis, trečią 2020 m. ketvirtį, palyginti su trečiu 2019 m. ketvirčiu, apdirbamosios pramonės (be naftos) produkcijos apimtys išaugo 2,6 proc., kam esminės įtakos turi trys faktoriai. Pirma – stiprėjanti paklausa išorės rinkose, nuo kurių stipriai priklauso ES pramonės rodikliai. Pavyzdžiui, rugsėjį Kinijoje metinis mažmeninės prekybos apimčių augimas siekė 3,3 proc., o JAV mažmeninės prekybos apimtys per metus išaugo 5,4 proc. Tai geras signalas ES pramonei, kurios rezultatai didele dalimi priklauso nuo pasaulinio vartojimo apimčių. Tai, kad ES pramonė stiprėja, parodo ir naujausi euro zonos pramonės lūkesčių skaičiai: šiuo metu optimizmo lygis euro zonos pramonėje yra didžiausias per pastaruosius 32 mėnesius. Atitinkamai, atsigaunant pasaulio vartojimui ir stiprėjant ES pramonei, Lietuvos gamintojai gavo daugiau kontraktinių užsakymų iš stambesnių ES valstybių gamintojų. Įtakos galėjo turėti ir kitas svarbus aspektas: liepą ir rugpjūtį  euro zonos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos mažėjo atitinkamai 2 ir 2,1 proc., o tai reiškia, kad euro zonos gamintojai mažinasi eksporto kainas siekdami išlikti konkurencingi išorės rinkose. Šis aspektas yra naudingas Lietuvos eksportuotojams: noras susimažinti eksporto kainas skatina stambesnių euro zonos valstybės gamintojus žvalgytis kontraktinės gamybos variantų rytų ES valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

Trečią ketvirtį į augimo teritoriją sugrįžo ir mažmeninės prekybos sektorius. Šiuo atveju esminės įtakos augimui turėjo vartotojų lūkesčių komponentas: rugsėjo mėnesį Lietuvos vartotojų pasitikėjimas sugrįžo į kovo mėnesio lygį, o trečią ketvirtį Lietuvos vartotojai vis geriau vertino šalies darbo rinkos ir ekonomikos perspektyvas. Negana to, rugsėjį Lietuvos vartotojai savo dabartinę finansų padėtį vertino geriausiai per visus 2020 m., kas rodo, kad Lietuvos vartotojų finansinė padėtis leido gyventojams leisti pinigus, ką jie ir darė: lyginant su 2019 m. trečiu ketvirčiu mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 6,9 proc. Žinoma, didelės įtakos turėjo ir trečią ketvirtį sušvelnintas karantino režimas: vartotojai ne tik turėjo finansinių išteklių vartoti, bet ir turėjo kur leisti pinigus, kadangi karantino priemonės neberibojo vartojimo galimybių.

Kas liečia ketvirto ketvirčio Lietuvos BVP perspektyvas, galima spėti, kad paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP struktūra turėtų „normalizuotis“, t.y. pagrindiniu Lietuvos ekonomikos lokomotyvu vėl taps į eksportą besiorientuojanti pramonė, o vidaus paklausos rodikliai tikriausiai bus kiek silpnesni nei trečią ketvirtį. Nors Europoje Covid-19 situacija tampa vis labiau įtempta, o ES valstybės viena po kitos po truputį riboja ekonominį aktyvumą, neskubėčiau nurašyti Lietuvos eksporto ir pramonės. Šiuo atveju nepamirškime Kinijos, kuri sugebėjo išvengti antros Covid bangos ir kur sparčiai atsigauna vidaus paklausa, faktoriaus. Stiprėjant Kinijos vidaus paklausai, turėtų toliau didėti ir ES prekių į Kiniją eksportas, o tai aukštyn temps ir Lietuvos pramonės rodiklius.

Dėl Lietuvos vidaus vartojimo perspektyvų ketvirtam šių metų ketvirčiui būčiau kiek atsargesnis: spėju, kad paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos mažmeninės prekybos rinka nepakartos įspūdingų trečio ketvirčio rezultatų. Problema tame, kad Lietuvos vartojimo rodikliai stipriai priklauso nuo vartotojų lūkesčių: šiuo metu ES valstybių kontekste esame vieni iš lyderių ir pagal vartotojų optimizmo lygį, ir pagal mažmeninės prekybos augimo tempą. Atitinkamai, didelė Lietuvos vartojimo rinkos priklausomybė nuo vartotojų nuotaikų kelia nemažai rizikų – ketvirtą šių metų ketvirtį ir pirmą kitų metų pusmetį tai gali būti Lietuvos vartojimo rinkos Achilo kulnu. Niuansas tame, kad vartotojų lūkesčiai svyruoja pavyzdžiui, priklausomai nuo neapibrėžtumo lygio, nuo ekonominės situacijos ir t.t. Tai reiškia, kad tokie aspektai kaip reikšmingas Covid susirgimų šuolis, ekonomikos aktyvumo suvaržymo priemonės gali staigiai kirsti per Lietuvos vartotojų nuotaikas. Prastėjančios gyventojų nuotaikos gali automatiškai skatinti vartotojus mažinti ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apetitą, kas spaus žemyn ir Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus rodiklius.