2020.05.12

Kaip nuo karantino įvedimo pradžios pasikeitė Lietuvos gyventojų judėjimas?

postimage
  • Sušvelninus karantino priemones ir atsidarius prekybos centrams, išaugo Lietuvos gyventojų srautas į prekybos centrus. Google pateikiami gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad penktą karantino savaitę Lietuvos gyventojų srautas į prekybos centrus buvo 61 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo, o praėjusią savaitę – „tik“ 40 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo. Tai yra atsargus signalas, kad gegužę Lietuvoje truputį pagerės ne pirmo būtinumo prekių vartojimas (pvz., drabužiai, kosmetika, elektronika, t.t.). Iš kitos pusės, net ir sušvelninus karantiną, gyventojų srautas į prekybos centrus drastiškai neišaugo kadangi žmonės bijo užsikrėsti virusu. Tai reiškia, kad ne pirmo būtinumo prekių vartojimo rinka atsigaus, bet atsigaus labai lėtai.
  • Pastarąsias dvi savaites fiksuojamas kiek didesnis Lietuvos gyventojų srautas į vaistines ir maisto parduotuves. Pvz., penktą karantino savaitę gyventojų srautas į šiuos objektus buvo beveik 26 proc. mažesnis nei iki karantino, o šeštą ir septintą savaitę – 19 ir 10,5 proc. mažesnis nei iki karantino. Tai gali būti susiję su tuo, kad gyventojai suvartojo prieš karantino įvedimą nupirktas maisto atsargas (kai parduotuvėse matėme tuščias lentynas) ir ketina papildyti ilgo galiojimo maisto atsargas. Tai taip pat gali būti susiję su antros viruso bangos grėsme: dalis gyventojų galėjo nutarti papildyti vaistų atsargas. Galų gale, dalis gyventojų galėjo aktyviau pirkti kaukes ir dezinfekcinį skystį (kaukes reikia keisti, karantino pradžioje nupirktas skystis pasibaigė).
  • Sparčiai auga gyventojų srautas į parkus: praėjusią savaitę gyventojų srautas į parkus buvo didžiausias nuo karantino įvedimo pradžios. Tam įtakos galėjo turėti keli aspektai: (1) atšilę orai; (2) karantino nuovargio sindromas – žmonės pavargo būti namuose ir ištroško aktyvesnio judėjimo. Išaugęs gyventojų srautas į parkus savaime nėra blogas dalykas – su sąlyga, kad žmonės dėvi kaukes ir laikosi tinkamo atstumo. Jeigu žmonės laikosi visų saugumo reikalavimų, nieko blogo padidėjusiame gyventojų sraute į parkus nematau.
  • Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus išlieka stabiliai suvaržytas, kadangi kol kas skrydžiai išlieka apriboti (dalis skrydžių bus atnaujinta nuo gegužės vidurio).
  • Žmonės neskuba grįžti į ofisus: gyventojų srauto į ofisus sumažėjimo tempas kiekvieną karantino savaitę buvo panašus ir nemažėja. Tam įtakos galėjo turėti keli aspektai: (1) žmonės neskuba grįžti į ofisus kadangi bijo užsikrėsti virusu uždarose patalpose; (2) įmonės ir gyventojai ganėtinai greitai ir efektyviai pertvarkė darbą ir prisitaikė prie darbo online; (3) darželių veikla išlieka apribota, tad tėvai yra priversti dirbti iš namų.

Apibendrinant: (1) žmonės neskuba grįžti į ofisus ir toliau dirba iš namų; (2) gyventojų srautas į prekybos centrus auga lėtai – nesitikėkime greito ne pirmo būtinumo prekių segmento atsigavimo; (3) gyventojų vartojimo fokuse išlieka maisto ir farmacijos produktai; (4) gyventojai vis labiau kenčia nuo karantino nuovargio sindromo ir nori ištrūkti iš namų – tačiau eina ne į prekybos centrus, bet į parkus dėl mažesnės užsikrėtimo koronaviruso rizikos.

SME Finance patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas