2021.04.30

Kodėl griežto karantino metu Lietuvos BVP išaugo 1 proc.?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką).

Iš vienos pusės, pirmąjį 2021 m. ketvirtį pasiektas 1 proc. metinis BVP augimo tempas džiugina ir rodo, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari Covid krizei. Iš kitos pusės, šį rezultatą reikia vertinti realistiškai – tam tikra prasme Lietuvos ekonomikai stipriai pasisekė, kadangi prie BVP augimo labiausiai prisidėjo techniniai veiksniai – Covid krizės paskatintas didžiulis chemikalų produkcijos gamybos apimčių augimas ir kovo viduryje priimti sprendimai švelninti kai kurių mažmeninės prekybos segmentų darbą. Jei ne šie aspektai, Lietuvos BVP pirmą ketvirtį susitrauktų.

Lietuva pasiekė teigiamą BVP augimo tempą dėka itin gerų didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių – pramonės ir mažmeninės prekybos – rodiklių. Pavyzdžiui, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, produkcijos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos sektoriaus) išaugo 14,3 proc. Tačiau labai didele dalimi šis įspūdingas pramonės augimas yra techninio pobūdžio: pusę viso gamybos apimčių augimo Lietuvos pramonėje pirmą ketvirtį sugeneravo chemikalų segmentas, kad tiesioginės įtakos turėjo Covid virusas. Tikėtina, kad Lietuvoje yra gaminami reagentai, kurie reikalingi kovoje su Covid virusu. Atmetus chemikalų segmentą, realus Lietuvos pramonės augimas sulėtėtų iki 6,5 proc. Tačiau džiugu, kad pusę Lietuvos pramonės gamybos apimčių augimo sugeneravo Lietuvos gamintojų gebėjimas pasinaudoti rekordiškai didelio aktyvumo euro zonos pramonėje galimybėmis.

Kitas svarbus atsitiktinumas – įspūdingi Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatai pirmąjį 2021 m. ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje padidėjo 4,9 proc., o atmetus automobilių prekybą fiksuojamas dar didesnis, t.y. 6,1 proc. prieaugis. Tačiau ir mažmeninės prekybos sektoriaus atsigavimui įtakos turėjo techniniai aspektai. Tikėtina, kad didžiausios įtakos turėjo karantino švelninimo sprendimai, kurie buvo priimti kovą ir kurie kaip tik palietė atskirus mažmeninės prekybos segmentus.

Nuo kovo 15 dienos buvo leista atsiverti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės ar paviljono klientai. Žiūrint į kovo mėnesio mažmeninės prekybos rodiklius, šis sprendimas davė didelį impulsą mažmeninės prekybos rezultatams: 2021 m. kovą, lyginant su 2020 m. kovu, mažmeninė prekyba ne maisto produktai išaugo 37,9 proc., tame tarpe garso ir vaizdo įrangos, elektrinių prietaisų, baldų ir apšvietimo įrangos pardavimai išaugo 54,7 proc. Jei karantinas būtų sušvelnintas vėliau, pavyzdžiui, balandžio pradžioje, matytume gerokai blogesnę Lietuvos mažmeninės prekybos dinamiką pirmąjį šių metų ketvirtį.

Tačiau džiugina tai, kad sušvelninus karantino režimą, Lietuvos vartotojai puolė leisti pinigus – tai rodo apie struktūrinę Lietuvos vartojimo stiprybę ir tikėtiną V formos vartojimo atsigavimo Lietuvoje švelnėjant karantino režimui. Gerėjantys vartotojų lūkesčiai ir Covid epidemijos metu stipriai išaugusios Lietuvos vartotojų santaupos yra du veiksniai, kurie kels Lietuvos vartojimą švelnėjant karantinui.

Apibendrinant, pirmąjį 2021 m. ketvirtį Lietuvos BVP rezultatas pozityviai nustebino. Tačiau šį rezultatą reikia vertinti realistiškai – tam tikra prasme Lietuvos ekonomikai stipriai pasisekė, kadangi prie BVP augimo labiausiai prisidėjo techniniai veiksniai.

Aleksandras Izgorodinas „SME Finance“ vyr. ekonomistas