2021.04.26

Kodėl Lietuva pagal bankų skolinimą verslui atsidūrė ES dugne?

Lietuvos bankų noras skolinti šalies verslui COVID-19 pandemijos metu ir toliau išlieka ženkliai sumažėjęs. Taip rodo naujausia Lietuvos Banko (LB) ir Europos centrinio banko (ECB) statistika. Mūsų šalies bankų paskolų verslui portfelio susitraukimas didžiausias visoje Europos sąjungoje (ES), o tai reiškia, kad šalies verslai antrosios COVID-19 pandemijos bangos metu toliau aktyviai naudojosi finansinėmis alternatyvomis. Tačiau kyla klausimas – kodėl Lietuva pagal bankų skolinimą verslui atsidūrė ES dugne?

Naujausiais LB duomenimis, 2021 m. vasarį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų portfelis Lietuvoje sumažėjo 13 proc., arba 1,1 mlrd. EUR. Tuo tarpu remiantis ECB skaičiais, jis sumažėjo net 15 proc.

 Antroje vietoje po Lietuvos pagal nuosmukio tempą esančiame Liuksemburge bankų paskolų portfelis įmonėms per metus susitraukė net tris kartus mažiau – tik 4 proc. Be to, visiškai skirtinga situacija net ir mums artimose kaimyninėse šalyse: Latvijoje, kur bankų paskolų verslui portfelis per metus nukrito vos 0,6 proc., bei Estijoje, kur jis išaugo 0,6 proc.

Visoje euro zonoje bankų paskolų verslui portfelis, lyginant su praėjusių metų vasariu, vidutiniškai augo 7,1 proc.

Galimas priežastis diktuoja skirtingi faktoriai

Ženkliam bankų paskolų portfelio susitraukimui Lietuvoje išskirti reikėtų ne vieną, o bent keletą skirtingų faktorių.

Pirmasis – tai išaugęs bei pandemijos metu nemažėjęs Lietuvoje veikiančių bankų konservatyvumo lygis.

30 proc. Lietuvos įmonių, kurios dalyvavo 2020 m. rudenį Europos Komisijos (EK) atliktoje kasmetinėje verslo priėjimo prie finansavimo apklausoje teigė, kad pernai priėjimas prie bankų paskolų pablogėjo. O 14 proc. Lietuvos bendrovių teigė, kad pernai priėjimas prie bankų paskolų pagerėjo. Teigiamų ir neigiamų atsakymų skirtumas siekė -16 punktų, ir tai buvo prasčiausias rezultatas visoje ES.

Antras svarbus faktorius –  skirtinga ekonomikos priemonių struktūra ES šalyse.

Lietuvoje nemaža dalis COVID-19 pandemijos metu verslo likvidumui palaikyti skirtų skatinimo priemonių buvo skirstoma ne per tradicinio finansavimo sektorių. Čia itin aktyviai savo darbą atliko ir alternatyvūs finansuotojai,  o verslai noriai naudojosi jų paslaugomis. Tuo tarpu kitose euro zonos valstybėse ekonomikos skatinimo pinigai buvo aktyviau skirstomi per bankus.

Trečiu faktoriumi galėjo būti COVID-19 pandemijos metu iki rekordinių aukštumų pakilę Lietuvos įmonių indėliai bankuose. Tai rodo, kad Lietuvos verslas pandemijos metu sugebėjo sukaupti nemažai kapitalo rezervų dėl ko nereikėjo skolintis iš bankų.

2021 m. sausio duomenimis, Lietuvos įmonių indėlių bankuose likučiai pakilo iki istorinio maksimumo ir siekė 9,378 mlrd. EUR. Tuo tarpu 2021 m. vasarį Lietuvos ne finansų sektoriaus įmonių indėliai bankuose jau sumažėjo pirmą kartą nuo COVID-19 pandemijos pradžios ir nukrito iki 9,204 mlrd. EUR.

Ką toks sumažėjimas reiškia? Lietuvos verslai, galimai, atnaujino investicijas į verslo plėtrą ir tas didelis sukauptų nuosavų lėšų rezervas – tai Lietuvos verslo noras investicijoms labiau naudoti vidines lėšas. Tiesa, į visą situaciją reikia pažvelgti ir kiek labiau teigiamu kampu, nes kol bankų apetitas mažėja, jis išauga kitiems finansuotojams. Bankų paskolų portfelio susitraukimas – viena iš priežasčių, kodėl šalies verslas aktyviai dairėsi į alternatyviuosius finansuotojus. Pastarieji pandemijos metu gana pastebimai augo, todėl verta tikėtis, kad bankų paskolų portfelio susitraukimui ir toliau išlaikant tą patį tempą, finansavimo variantų verslui vis tiek pakaks.

Mindaugas Mikalajūnas “SME Finance” generalinis direktorius