2020.05.21

Lietuvos gyventojų mobilumo statistikoje įvyko lūžis: atsigauna gyventojų judėjimas į masinio susibūrimo objektus, žmonės mažiau laiko praleidžia namuose

postimage

Google gyventojų mobilumo duomenys (COVID-19 Community Mobility Reports) rodo, kad pastaruoju metu pastebimai atsigavo Lietuvos gyventojų judėjimo srautas: lyginant su karantino piku, gyventojai pastebimai mažiau laiko praleidžia namuose ir aplink namus, ir tuo pat metu kur kas aktyviau lankosi masinio susibūrimo objektuose.

Google matuoja gyventojų srautus aplink gyvenamuosius kvartalus bei į masinio susibūrimo objektus, tokius kaip prekybos centrai, maisto ir farmacijos parduotuvės, parkai, tranzito objektai (oro uostai, autobusų parkai, t.t.) ir ofisai. Pastarųjų kelių savaičių gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų judėjimo statistikoje įvyko fundamentalus teigiamas lūžis – o tai kloja tam tikrą pamatą Lietuvos ekonomikos stabilizavimuisi ir laipsniškam atsigavimui. Duomenys rodo, kad lyginant su karantino režimo piku, Lietuvos gyventojų judėjimo srautas aplink gyvenamuosius kvartalus pastebimai sumažėjo – bet tuo pat metu gyventojai pradėjo aktyviau lankytis visuose masinio susibūrimo objektuose. Pagrindinės įtakos išaugusiam Lietuvos gyventojų srautui į masinio susibūrimo objektus turėjo pagerėjusi epidemiologinė situacija ir karantino režimo švelninimas – signalai, kad koronaviruso susirgimų pikas Lietuvoje yra praeitas padrąsino gyventojus išeiti iš namų ir daugiau laiko praleisti masinio susibūrimo vietovėse. 

Pastaruoju metu fiksuojamas ženklus gyventojų srautų padidėjimas į prekybos centrus bei maisto prekių ir farmacijos prekių parduotuves. Pavyzdžiui, penktąją karantino savaitę Lietuvos gyventojų srautas į prekybos centrus buvo 61 proc. mažesnis nei prieš karantino įvedimą, o aštuntą karantino savaitę (gegužės 4-10 d.) – jau tik 35 proc. mažesnis nei iki karantino. Lietuvos gyventojų srautas į maisto ir farmacijos parduotuves penktą karantino savaitę buvo 26 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo, o aštuntą karantino savaitę – tik 5 proc. mažesnis nei iki karantino. Abu skaičiai rodo, kad pastaruoju metu Lietuvos gyventojai aktyviau lankosi prekybos centruose, maisto parduotuvėse ir vaistinėse. Šiuo atveju įtakos galėjo turėti keli aspektai: (1) karantino režimo sušvelninimas ir atnaujinta prekybos centrų veikla; (2) pagerėjusi epidemiologinė situacija, kas sumažino nerimą tarp gyventojų ir paskatino juos išeiti iš namų ir aktyviau lankytis prekybos centruose; (3) pasibaigusios ilgo galiojimo prekių atsargos ir vaistų atsargos. Paprastai kalbant, gyventojai galėjo suvartoti karantino pradžioje įsigytas maisto produktų ir vaistų atsargas ir iš naujo pildosi šias atsargas – iš dalies ir todėl, kad viešojoje erdvėje nerimsta kalbos apie antrą viruso bangą rudenį.

Palyginti su karantino piku, pastebimai padidėjo gyventojų srautas į tranzito objektus: pavyzdžiui, penktą karantino savaitę gyventojų srautas į tranzito objektus buvo beveik 60 proc. mažesnis nei iki karantino, o aštuntą karantino savaitę – tik 35 proc. mažesnis nei iki karantino. Tikėtina, kad šiuo atveju tai yra susiję su tuo, kad gyventojai pradėjo aktyviau naudotis viešuoju transportu, o tai vėlgi susiję su sumažėjusiu gyventojų nerimu dėl užsikrėtimo virusu ir pagerėjusia epidemiologinė situacija – dėl ko žmonės aktyviau naudojasi viešuoju transporto. Atnaujinti reguliarūs skrydžiai Vilniaus oro uoste šioje statistikoje dar neatsispindi: pilni savaitiniai duomenys baigiasi gegužės 10 d., o Vilniaus oro uoste reguliarūs skrydžiai atnaujinti nuo gegužės 13 d. Taigi, netolimoje ateityje Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus turėtų dar labiau pagerėti.

Statistika taip pat rodo, kad Lietuvos gyventojai mažiau laiko praleidžia namuose ir tuo pat metu kur kas dažniau pradėjo lankytis biuruose: penktą karantino savaitę gyventojų srautas į gyvenamuosius kvartalus buvo 19 proc. didesnis nei iki karantino įvedimo, o aštuntą savaitę – tik dešimtadaliu didesnis nei iki karantino. Tuo pat metu gyventojų srautas į biurus šiuo metu yra trečdaliu mažesnis nei iki karantino, tuo tarpu aštuntą karantino savaitę jis buvo 50 proc. mažesnis nei iki karantino. Tai reiškia, kad dėl pagerėjusios epidemiologinės situacijos ir atnaujintos veiklos įmonės po truputį atnaujina darbą biuruose – nors dalis darbuotojų dirba iš namų, atskiros darbuotojų grupės atnaujina darbą biuruose. Vėlgi, ši statistika artimiausiu metu dar pagerės, kadangi nuo gegužės 18 d. veiklą atnaujino darželiai.

Tai, kad Lietuvos gyventojai pradėjo mažiau laiko leisti namuose ir aktyviau lankosi masinio susibūrimo objektuose, kloja pamatą laipsniškam Lietuvos ekonomikos stabilizavimuisi ir atsigavimui – nors gyventojų lūkesčiai išlieka prasti ir dalis gyventojų mažins vartojimo apimtis bei taupys, tačiau aktyvesnis žmonių srautas į prekybos centrus, parduotuves, biurus neišvengiami reiškia ir truputį didesnes vartojimo apimtis, o tai reiškia ir geresnius vartojimo rodiklius. Galima spėti, kad gegužę Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatas bus pastebimai geresnis nei balandį, kai karantino režimas buvo griežtas, o gyventojų judėjimą ribojo baimė užsikrėsti virusu.