2021.02.26

Nuo Covid epidemijos pradžios bankų paskolų portfelis verslui Lietuvoje susitraukė 1 mlrd. EUR

Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad Lietuva 2021 m. pradėjo didžiausiu visoje euro zonoje bankų paskolų verslui portfelio nuosmukiu. ECB duomenys rodo, kad 2021 m. sausį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų portfelis Lietuvoje susitraukė 15 proc. – labiausiai visoje euro zonoje. Palyginimui – antroje iš galo vietoje esančiame Liuksemburge bankų paskolų verslui portfelis sausį nukrito 3,2 proc., o visoje euro zonoje bankų paskolų portfelis bankų paskolų portfelis verslui per metus (t.y. lyginant su 2020 m. sausiu) padidėjo 7 proc. Sausį labiausiai bankų paskolų portfelis verslui padidėjo Prancūzijoje (+12 proc.) ir Airijoje (+10,9 proc.), o didžiausias nuosmukis fiksuojamas Latvijoje (-1,1 proc.), Liuksemburge (-3,2 proc.) ir Lietuvoje (-15 proc.). Estijoje bankų paskolų portfelis 2021 m. sausį, palyginti su 2020 m. sausiu, padidėjo 1 proc.  

Lietuvos banko duomenys rodo, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas, bankų paskolų portfelis Lietuvoje susitraukė 1,1 mlrd. EUR – nuo 8,433 mlrd. EUR 2020 m. kovą iki 7,329 mlrd. EUR 2021 m. sausį.

Vertinant besitęsiantį bankų paskolų portfelio Lietuvoje nuosmukį ir augantį bankų paskolų verslui portfelį daugumoje euro zonos valstybių, prašosi išvada, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai galimai neišnaudoja Europos centrinio banko skatinimo priemonių, kurių ECB ėmėsi nuo pat Covid-19 epidemijos pradžios. ECB duomenų bazių skaičiai rodo, kad euro sistemos paskolų euro zonos pinigų finansų institucijoms (t.y. bankams) portfelis 2020 m. kovą-lapkritį išaugo lygiai 1 trln. EUR – tiek pinigų Europos centrinis bankas paskolino euro zonoje veikiantiems bankams. Jeigu 2020 m. kovo mėnesį ECB paskolų euro zonos komerciniams bankams portfelis siekė 3,6 trln. EUR kovą, tai 2020 m. lapkritį šis rodiklis padidėjo iki 4,6 trln. EUR. Dalis tų pinigų galbūt buvo skirta bankų kapitalo pakankamumo rodikliams pagerinti, t.y. apsaugoti bankus nuo galimo blogų paskolų šuolio. Tačiau ECB skaičiai taip pat rodo, kad kitų euro zonos valstybių bankai pigius iš ECB gautus pinigus aktyviai naudoja ir verslo skolinimui.

Galima pateikti paprastą pavyzdį: Ispanijos BVP 2020 m. nukrito 11 proc., o pernai Ispanijos BVP dinamika buvo viena prasčiausių visoje ES dėl didelės šios šalies priklausomybės nuo viešbučių ir turizmo sektoriaus. Tačiau iš kitos pusės, ECB duomenys rodo, kad Ispanijos bankai labai aktyviai skolina pinigus verslui: 2021 m. sausį, lyginant su 2020 m. sausiu, bankų paskolų verslui portfelis Ispanijoje išaugo beveik 8 proc., o pagal metinį bankų paskolų verslui prieaugį Ispanija užėmė penktą vietą visoje euro zonoje. Kitaip kalbant, Ispanija yra viena iš lyderių euro zonoje ir pagal BVP nuosmukį, ir pagal bankų paskolų verslui prieaugio tempą. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad nepaisant milžiniško ekonomikos nuosmukio, Ispanijoje veikiantys bankai sparčiai didina paskolų verslui portfelį.

Tuo tarpu Lietuva yra Ispanijos priešingybė – esame vieni iš lyderių visoje ES pagal BVP dinamiką, bet tuo pat metu velkamės euro zonos rikiuotės uodegoje pagal bankų paskolų verslui dinamiką. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai Lietuvos BVP susitraukė tik 1,3 proc., ir tai bus vienas mažiausių nuosmukių visoje ES – tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika susitvarkė su Covid viruso pasekmėmis praktiškai geriausiai visoje ES. Tačiau nepaisant to, kad esame tarp lyderių visoje ES pagal BVP dinamiką, nuo pat Covid-19 pandemijos pradžios Lietuva stabiliai velkasi ES rikiuotės uodegoje pagal bankų paskolų verslui rodiklius. Tikėtina, kad taip yra dėl pernelyg didelio Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atsargumo ir konkurencijos bankų sektoriuje stokos. Šie veiksniai skatina bankus fokusuotis į skolinimą stambiam verslui, bei atsargiai skolinti smulkioms ir vidutinėms bendrovėms, kurios generuoja beveik 70 proc. Lietuvos BVP.