Bankai ir toliau griežtina skolinimo sąlygas, verslas aktyviau naudojasi ne bankinio finansavimo alternatyvomis.

Naujoji kreditavimo statistika rodo, kad paskolų verslui dinamika ir toliau blogėja. Lietuvos banko duomenys rodo, kad šių metų gegužės mėnesį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų verslui portfelis susitraukė 1,6 proc., ir toks sumažėjimas yra fiksuojamas pirmą kartą nuo pat 2015 m. vidurio. Palyginimui – šių metų sausį skolinimo apimtys verslui dar didėjo 5,2 proc. Nors verslo kreditavimo dinamika pastaruoju metu pastebimai pablogėjo, bankai ir toliau aktyviai skolina namų ūkių, t.y. gyventojų segmentui: gegužę metinis paskolų portfelio namų ūkiams augimas siekė 8 proc., o būsto paskolų segmente augimo tempas sudarė 9 proc.

Įdomu ir tai, kad kitų ES valstybių kontekste Lietuvos pozicijos pagal paskolų verslui ir vartotojams dinamiką ypač kontrastuoja. Pavyzdžiui, Europos centrinio banko duomenys rodo, kad gegužę Lietuva užėmė trečią vietą visoje ES pagal skolinimo apimčių namų ūkiams augimo tempą. Tuo pat metu Lietuvai teko priešpaskutinė vieta visoje ES pagal skolinimo verslui dinamiką – didesnis kreditų portfelio verslui sumažėjimas buvo fiksuojamas tik Ispanijoje. Palyginimui – gegužę visoje euro zonos skolinimo apimtys verslui paaugo 3,9 proc.; kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje skolinimas verslui per metus padidėjo 8 ir 4,1 proc.

Naujoji Lietuvos banko atlikta verslo apklausa rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį bankai pastebimai sugriežtino skolinimo sąlygas verslui: pirmąjį 2019 m. pusmetį bankai atmetė 27 proc. Lietuvos įmonių prašymų dėl kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų keitimo, tuo tarpu kai 2018 m. pirmą pusmetį atmestų prašymų dalis siekė 22 proc. Mažų įmonių segmente situacija dar blogesnė – atmestų prašymų dalis išaugo nuo 40 proc. 2018 m. pirmą pusmetį iki 61 proc. 2019 m. pirmą pusmetį. Apskritai, beveik pusė Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė, kad šiuo metu skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos, o 43 proc. įmonių verslo plėtrą iš esmės planuoja vykdyti savo lėšomis (nuo 80 iki 100 proc. verslo finansinių poreikių tenkins iš vidaus šaltinių). Tikėtina, kad bankų kreditavimo sąlygų griežtėjimui įtakos galėjo turėti iš karto keli veiksniai: (1) sumažėjusi konkurencija Lietuvos bankų rinkoje; (2) galimos bankų įžvalgos, kad Lietuvos ekonomikos augimo ciklas artėja prie pabaigos; (3) kai kuriuose sektoriuose, pvz. NT sektoriuje, jau pasiekti skolinimo limitai.

Skaičiai rodo, kad bankams vis labiau griežtinant skolinimo verslui sąlygas, Lietuvos įmonės pradeda aktyviau naudotis alternatyvaus finansavimo galimybėmis. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, Lietuvos verslo turimi prekybos kreditų įsipareigojimai išaugo dešimtadaliu, o prekybos kreditų įsipareigojimai kitoms ne finansų bendrovėms išaugo 7 proc. – tai yra požymis, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos verslas aktyviau naudojosi ne bankinio faktoringo instrumentais. Panašias įžvalgas galima daryti ir iš Lietuvos banko atliktos verslo apklausos duomenų: Lietuvos bankas skaičiuoja, kad 27 proc. įmonių-respondentų šiuo metu jaučia alternatyvaus finansavimo poreikį, o mažų įmonių segmente alternatyvaus finansavimo poreikį jaučia net 35 proc. respondentų. Tikėtina, kad artimiausiu metu tradicinio finansavimo galimybės verslui išliks gana suvaržytos, tad įmonės turėtų ir toliau aktyviai domėtis alternatyvaus finansavimo opcijomis.