2019 metų valstybės biudžetas netrukus bus svarstomas Seime. Kaip ir anksčiau, 2019 m. biudžeto pajamų pusė išlieka itin priklausoma nuo vartojimo mokesčių. Numatoma, jog PVM įplaukos generuos beveik pusę (48 proc.) valstybės biudžeto mokestinių pajamų, dar 18 proc. sugeneruos akcizų įplaukos. Taigi kitąmet net 66 proc. visų valstybės biudžeto mokestinių pajamų sugeneruos vartojimo mokesčiai.
2019 metai bus palankūs įplaukoms iš vartojimo mokesčių dėl dviejų priežasčių – pirma, pagal Finansų ministerijos prognozes, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kitais metais didės 7,2 proc. ir tai skatins vidaus vartojimo augimą. Antra, tiek išorės veiksniai (pirmiausia – brangstanti nafta), tiek ir vidaus veiksniai (kylantys atlyginimai) neabejotinai turės įtakos ir vartojimo kainų augimui. Taigi, vertinant iš Lietuvos ekonomikos perspektyvų, 2019 metais Lietuvos ekonomikos augimas turės dvigubos naudos valstybės biudžeto pajamų pusei.
Visgi, valstybės biudžeto struktūroje galima įžvelgti ir rizikų. Pirma – net 66 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų sugeneruos vartojimo mokesčiai, tai reiškia, jog valstybės biudžeto pajamos lieka itin priklausomos nuo vartojimo mokesčių ir didesnis šokas pasaulio ekonomikoje gali gana reikšmingai pakoreguoti žemyn ir Lietuvos biudžeto pajamas.
Negana to, išlieka rizika, jog kitais metais vartojimas neaugs taip greitai, kaip prognozuojama – šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje fiksuojamas rekordiškai didelis gyventojų aktyvumas ir užimtumas, ir šių rodiklių atžvilgiu Lietuvos darbo rinka jau pasiekė arba yra itin arti savo piko. Todėl dėl darbo jėgos aktyvumo ir užimtumo stagnacijos 2019 m. galime turėti lėtesnį vartojimo augimą, o vidaus vartojimo plėtrą palaikys tik augantys atlyginimai.
Galiausiai, verta paminėti, jog dabartinė Lietuvos ekonomikos būklė sudaro kaip niekada palankias sąlygas suformuoti viešųjų finansų rezervą, kurį būtų galima panaudoti atėjus kitam sunkmečiui. Vidutinio darbo užmokesčio, infliacijos ir vidaus rinkos augimas turės didelį indėlį valstybės biudžetui, kuriame gerokai daugiau nei pusę visų mokesčių pajamų generuoja vartojimo mokesčiai. Dalį šių mokestinių įplaukų būtų protinga atidėti į rezervą, kadangi nepaisant gerų dabartinių Lietuvos ekonomikos rodiklių, pavojaus ženklų pasaulio ekonomikoje tikrai netrūksta – prekybos karai įgauna vis didesnį pagreitį; ES ir Didžioji Britanija iki šiol nepasiekė rimtesnio progreso „Brexit“ atžvilgiu; kapitalo nutekėjimas iš besivystančių rinkų jau sukėlė nemažai problemų Turkijai, Kinijai ir kitoms besivystančioms valstybėms; 2019 m. Europos centrinis bankas visiškai nutrauks euro zonos ekonomikos skatinimą ir griežtins pinigų politiką, dėl ko euro zonos ekonomikos augimas bus subtilus.