„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas trumpai apie ekonomikos tendencijas.

Lietuvoje

Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Tą akivaizdžiai įrodo elektros energijos suvartojimas. Pavyzdžiui, pirmąją 2020 m. liepos savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje buvo tik 2 proc. mažesnis nei tą patį 2019 m. laikotarpį. Verta paminėti, kad šiuo metu elektros suvartojimo nuosmukis Lietuvoje yra maždaug 9 kartus mažesnis negu karantino piko metu.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gegužę mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje išaugo 3,5 proc., o ne pirmo būtinumo prekių vartojimas padidėjo net 6 proc. Sprendžiant iš pastebimai pagerėjusios Lietuvos vartotojų lūkesčių dinamikos, birželį ir liepą turėtume fiksuoti tolesnį vidaus prekybos atsigavimą: birželį Lietuvos vartotojų pasitikėjimas buvo triskart didesnis nei gegužę ir keturiskart didesnis nei balandį. Birželį Lietuvos vartotojai pozityviau vertino Lietuvos ekonomikos perspektyvas, ketino kiek sumažinti taupymo apimtis – visa tai leidžia tikėtis, kad įsibėgėjant vasarai, Lietuvos vidaus vartojimo rinka dar sustiprės

Artimiausiu metu gali pagerėti dinamika ir pramonės sektoriuje. Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad situacija Europos pramonėje po truputį gerėja ir stabilizuojasi: birželį, lyginant su geguže, 22-ose ES valstybėse pagerėjo gamintojų lūkesčiai. Skaičiai rodo, kad ES pramonė po truputį atsigauna, o atsigaunant ES pramonei, padidės ir kontraktinės gamybos užsakymų srautas iš didžiųjų ES valstybių gamintojų. Tai, kad situacija Lietuvos eksporto ir pramonės rodikliuose po truputį stabilizuojasi, rodo ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pavyzdžiui, birželį Lietuvos pramonės pajėgumų panaudojimo lygis išaugo: jeigu gegužę Lietuvos gamintojai išnaudojo 67 proc. turimų gamybos pajėgumų, birželį – jau 70 proc. gamybos pajėgumų. Lyginant su geguže, Lietuvos gamintojai taip pat geriau vertino eksporto paklausos būklę. Tikėtina, kad atsigaunant ES pramonei, kelerių mėnesių bėgyje fiksuosime pirmus Lietuvos pramonės ir prekių eksporto stabilizacijos ir atsigavimo požymius.

Baltijos šalyse

Eurostat duomenys rodo, kad jau netrukus Baltijos šalyse gali prasidėti eksporto rodiklių atsigavimas. Eurostat atliktos gamintojų apklausos rodo, kad birželį, lyginant su geguže, gamintojų lūkesčiai pagerėjo 22-ose ES valstybėse.

Pasaulyje

Kinijos ekonomika ir toliau demonstruoja atsigavimo požymius, o ekonomikos atsigavimas Kinijoje tampa vis labiau diversifikuotas. Kinijos statistikos departamento duomenimis, balandį ir gegužę pramonės gamybos apimtys padidėjo atitinkamai 5 ir 5,2 proc. (sausį-vasarį pramonės gamyba per metus nukrito 15 proc.). Nors vidaus vartojimo apimtys Kinijoje tebemažėja, tačiau nuosmukio tempas sulėtėjo nuo 15,8 proc. Kovą iki 2,8 proc. Gegužę – kam esminės įtakos turėjo dėl nuimto karantino atsigavęs ekonomikos aktyvumas bei pagerėję Kinijos vartotojų lūkesčiai. Džiugina ir tai, kad Kinijos vidaus paklausos dinamikoje vis labiau stiprėja ne pirmo būtinumo prekių vartojimo atsigavimas. Pavyzdžiui, gegužę kosmetikos pardavimai padidėjo 13 proc.; automobilių įsigijimai išaugo 3,5 proc.; baldų pardavimai išaugo 3 proc.

Europos Sąjungos ekonomikoje taip pat galima įžvelgti vis daugiau teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, pastaruoju metu virš ES teritorijos fiksuojamas ženkliai padidėjusi azoto oksido dalelių koncentracija – kas rodo apie atsigavusį ES ekonomikos aktyvumą. Atskiruose Centrinės Europos regionuose azoto oksido kiekiai jau „raudonuoja“, kas indikuoja apie aukštą ekonomikos aktyvumo lygį. Eurostat atliekamos įmonių apklausos rodo, kad, lyginant su Covid-19 epidemijos ir karantino priemonių griežtumo piku, pastebimai pagerėjo euro zonos gamintojų nuotaikos. Gerėjant euro zonos vartotojų lūkesčiams, pastaruoju metu pastebimai pagerėjo ir euro zonos mažmeninės prekybos sektoriaus nuotaikos. Sprendžiant iš Eurostat apklausų, pramonė ir vidaus prekyba šiuo metu yra ES ekonomikos atsigavimo lokomotyvai. Lėčiausiai ekonomikos aktyvumas atsigauna paslaugų sektoriuje, kur įmonių optimizmas išlieka gerokai mažesnis nei 2020 m. vasarį, t.y. prieš Covid-19 epidemiją.