Visą priešvelykinę savaitę Lietuvos valdžios naudojamas griežtas komunikacijos tonas bei Velykų savaitgalį sustiprinta gyventojų judėjimo kontrolė suveikė. Google atnaujinti gyventojų mobilumo duomenys (Covid-19 Community Mobility Reports) rodo, kad Velykų savaitgalį lietuviai karantino režimo laikėsi geriausiai tarp Baltijos šalių.

Atnaujinti duomenys rodo, kad balandžio 11 d., palyginti su sausio 3-vasario 6 d.:

• Lietuvos gyventojų srautas į prekybos centrus buvo 69 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo;
• Lietuvos gyventojų srautas į parkus buvo 13 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo;
• Lietuvos gyventojų srautas į tranzito objektus buvo 59 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo;
• Lietuvos gyventojų srautas aplink gyvenamuosius kvartalus buvo 16 proc. didesnis nei iki karantino įvedimo.

Taigi, skaičiai aiškiai rodo, kad Velykų savaitgalį Lietuvos gyventojai buvo linkę daugiau laiko praleisti namuose ir gerokai sumažino judėjimą į masinio susibūrimo objektus. Galima pasidžiaugti, kad šventinį savaitgalį Lietuvos gyventojai karantino sąlygų laikėsi geriausiai visame Baltijos regione. Pavyzdžiui, Velykų savaitgalį Latvijos ir Estijos gyventojų srautas į parkus buvo atitinkamai 22 ir 11 proc. didesnis nei iki karantino įvedimo. Negana to, Latvijos ir Estijos gyventojų srauto aplink gyvenamuosius kvartalus padidėjimas buvo kur kas mažesnis nei Lietuvoje: jeigu Velykų savaitgalį Lietuvos gyventojų judėjimas aplink gyvenamuosius kvartalus buvo 16 proc. didesnis nei iki karantino, tai Latvijoje ir Estijoje – tik 7 ir 10 proc. didesnis nei iki karantino įvedimo.

Taip pat galima pastebėti, kad Velykų savaitgalį Lietuvos gyventojų srautas į masinio susibūrimo objektus buvo vidutiniškai 41 proc. mažesnis nei iki karantino įvedimo, o Latvijoje ir Estijoje – tik 14 ir 27 proc. mažesnis nei iki karantino. Taigi skaičiai aiškiai rodo, kad Velykų savaitgalį lietuviai, lyginant su Baltijos kaimynais, buvo kur kas mažiau linkę eiti į lauką ir buvo kur kas labiau linkę pasilikti namuose.

Taip pat reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje gyventojų srautai karantino metu stipriai koreliuoja su valdžios atstovų taikomu komunikacijos tonu: kuo griežtesnį toną naudoja valdžios atstovai, tuo labiau Lietuvos gyventojai yra linkę likti namuose ir mažiau eiti į lauką. Panašu, kad Lietuvoje esminės įtakos gyventojų baimės lygiui visgi turi ne skelbiama viruso susirgimų ir mirčių statistika, bet valdžios atstovų naudojamas komunikacijos tonas. Pavyzdžiui, sušvelnėjus valdžios komunikacijai ir pagerėjus sergamumo rodikliams, ankstesnę karantino savaitę Lietuvos gyventojai pastebimai atsipalaidavo ir plūstelėjo į lauką: trečiąją karantino savaitę Lietuvos gyventojų srautas į parkus buvo 63 proc. didesnis nei iki karantino įvedimo.

Tačiau taip pat reikėtų pastebėti, kad didelės įtakos gyventojų mobilumo sumažėjimui taip pat turi ir Lietuvos gyventojų sąmoningumas: griežta valdžios komunikacija nieko nereiškia jei žmonės neklauso valdžios atstovų patarimų ir į juos numoja ranka. Šiame kontekste reikėtų padaryti komplimentą Lietuvos gyventojams: didesnė gyventojų dalis yra linkusi įsiklausyti į rekomendacijas likti namuose ir be reikalo neiti į lauką.

Taip pat galima pasidžiaugti, kad griežtos valdžios komunikacijos, įvestų judėjimo apribojimų ir žmonių sąmoningumo sinergija duoda gerų rezultatų: palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuva pasižymi vienu mažiausiu mirčių nuo koronaviruso skaičiumi vienam milijonui gyventojų. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam milijonui gyventojų tenka apie 12 mirčių nuo koronaviruso atvejų, Vokietijoje – 50 mirčių nuo koronaviruso atvejų, Danijoje – 58 mirčių nuo koronaviruso atvejų, Švedijoje – 139 mirčių nuo koronaviruso atvejų, Jungtinėje Karalystėje – 215 mirčių nuo koronaviruso atvejų. Italijoje ir Ispanijoje vienam milijonui gyventojų tenka atitinkamai 376 ir 419 mirčių nuo koronaviruso atvejų.

SME Finance ekonomistas Aleksandras Izgorodinas