Prognozes, kad pavasarį prasidėjusią puslaidininkių krizę pavyks išspręsti ir automobilių pramonė rudenį grįš prie įprastų gamybos pajėgumų ir vėl tenka nukelti. Rugsėjo pradžioje du didžiausi automobilių koncernai, „Volkswagen AG“ ir „Toyota“, pranešė mažinantys gamybos apimtis, „Toyota“ net 40 proc., dėl mikroschemų trūkumo ir visos tiekimo grandinės sutrikimų, kuriuos sukėlė COVID-19 protrūkiai Azijos puslaidininkių gamyklose ir uostuose. 

Apie sutrikusią tiekimo grandinę ir laikinus gamyklų stabdymus pranešė ir kiti automobilių gamintojai. „Bloomberg“ paskelbė, kad mikrovaldiklių – puslaidininkių, valdančių automobilių, pramonės įrangos ir elektroninės įrangos funkcijas – laukimo laikas dabar siekia 26,5 savaites, vietoje įprastų šešių-devynių savaičių. Pasigirsta vis daugiau vertinimų, kad puslaidininkių krizė gali užsitęsti iki 2022 ar net 2023 m., kol vėl pavyks atstatyti pasiūlos ir paklausos balansą.  

„Verslas ir vartotojai atsidūrė savotiškuose spąstuose – atsigaunanti ekonomika, valstybės paramos politika, silpnėjantys pandeminiai ribojimai, vasaros atostogų kelionės ir į biurus grįžtantys darbuotojai augino automobilių paklausą, kurią su tiekimo krize susidūrusiai automobilių pramonei vis sunkiau patenkinti. Visi rinkos ženklai rodo, kad jei nusprendėte įsigyti automobilį, tą reikėtų daryti dabar, nes ateityje rizikuojate susidurti su kylančiomis kainomis ir besitraukiančia pasiūla”, – įspėja „SME Finance Leasing“ direktorius Tomas Šūmakaris.  

Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis (ang. The European Automobile Manufacturers’ Association, ACEA), pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungoje (ES) naujų automobilių paklausa augo 25,2 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje 2021 m. sausį-birželį įregistruota 18 648 nauji lengvieji automobiliai – tai yra 10,9 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2020 m. Dar didesnis augimo šuolis stebimas krovininių automobilių, mikroautobusų ir autobusų sektoriuje. Lietuvoje visų tipų komercinių automobilių pirmąjį pusmetį registruota net dvigubai daugiau (6 966 lyginant su 3 475 praėjusiais metais, t.y. 100,5 proc. padidėjimas), o visoje ES augimas siekė  36,9 proc. lyginant su praėjusiais metais. 

„Eurostat“ ir Centrinis Europos bankas jau fiksuoja nežymų automobilių kainų augimą ir įspėja, kad kaina gali kilti skirtingose vertės grandinės etapuose, tad tikrąjį kainų pokytį pamatysime tik po kurio laiko. Investicinis UBS bankas savo ataskaitoje nurodo, kad dėl sutrikusios pasiūlos automobilių kainos jau dabar vidutiniškai  išaugo  6 – 10 proc., o dėl bendro pasaulinio kainų augimo jos vidutiniškai padidės dar 5 proc. 

„SME Finance Leasing“ direktorius atkreipia dėmesį, kad krizė paveikė ir kitus automobilių rinkos segmentus. „Ribota naujų automobilių pasiūla jau išjudino naudotų automobilių rinką – JAV šie automobiliai sumušė visų laikų rekordą per metus pabrangdami net 45 proc., o Jungtinėje Karalystėje jų kaina vidutiniškai augo 14 proc.  Tiesa, euro zonoje kol kas kainų šuolio šiame segmente nefiksuojama. Visgi, tai dar vienas ženklas nedelsti, kad ateityje netektų susidurti su dar didesnėmis išlaidomis, ypač kai šiuo metu galima pasinaudoti konkurencingais finansavimo sprendimais“, –  pabrėžia T. Šūmakaris.

„SME Finance leasing“ automobilių lizingo paslaugą siūlo ir verslo, ir privatiems klientams, pastariesiems teikia ir paskolas automobiliui įsigyti. Vienas iš bendrovės privalumų – lizingo paslauga su likutine verte. Klientui tai didelis privalumas, nes nustačius turto likutinę vertę ir ją įsipareigojus sumokėti su paskutine lizingo įmoka, sumažėja kas mėnesį mokamos įmokos. Klientai lizingo paraišką gali greitai ir patogiai užpildyti internetu, o kam patogiau – paskambinus telefonu ar apsilankius pas partnerius. „Suprantame, kad atsigaunančiam verslui, į biurus grįžtantiems darbuotojams, šeimoms su vaikais ir atnaujintu kontaktiniu mokymusi, automobilio įsigijimas gali tapti pirmo prioriteto klausimu. Esame pasirengę dirbti kartu, įsiklausyti  ir rasti geriausią finansavimo sprendimą, kad klientas norimą automobilį įsigytų kuo greičiau ir nepajustų neigiamų automobilių pramonę ištikusios krizės padarinių“, – teigia T. Šūmakaris.