Palyginti su 2016 m., kai faktiškai prasidėjo Brexit procesas, Didžiosios Britanijos svoris Lietuvos eksporto struktūroje nežymiai sumažėjo, nors ir išliko ženklus: 2018 m. Didžiajai Britanijai teko 6,4 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių; palyginimui, 2016 m. Britanijos svoris Lietuvos eksporte siekė 6,9 proc.
Šiuo metu Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto rinka; pirmoje vietoje yra Vokietija, kuriai tenka 12 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių. 2016-2018 m. dauguma sustambintų Lietuvos eksporto segmentų sumažino Didžiosios Britanijos svorį visoje eksporto struktūroje. Konkrečiau kalbant, priklausomybė nuo Didžiosios Britanijos rinkos sumažėjo medienos ir baldų; tekstilės; metalų, mašinų ir įrenginių; transporto priemonių ir jų dalių sektoriuose. Didele dalimi šiam sumažėjimui įtakos turėjo du veiksniai: nusilpęs svaro kursas ir prekybos/politikos neapibrėžtumai, kas paskatino Lietuvos verslą plėsti eksportą į kitas, stabilesnes rinkas.
Vertinant sustambintas Lietuvos eksporto kategorijas, šiuo metu didžiausią priklausomybę nuo Britanijos rinkos turi Lietuvos tekstilės gaminių eksportas – beveik dešimtadalis viso eksporto tenka Didžiosios Britanijos rinkai; tačiau 2016 m. Didžiosios Britanijos svoris Lietuvos tekstilės gaminių eksporte siekė 12,2 proc. Antroje vietoje pagal priklausomybę nuo Didžiosios Britanijos rinkos yra Lietuvos medienos ir baldų sektorius, kur 8,5 proc. viso eksporto tenka Didžiosios Britanijos rinkai (tačiau ir čia priklausomybė nuo UK rinkos sumažėjo).
2016-2018 m. stabilų Didžiosios Britanijos rinkos svorį eksporte išlaikė Lietuvos maisto produktų eksportuotojai – čia 4,7 proc. viso eksporto tenka Didžiajai Britanijai (2016 m. – 4.5 proc.). Maisto produktų sektoriaus atveju, eksporto į Didžiąją Britaniją apimtis palaiko keli aspektai. Pirma – itin stipri Didžiosios Britanijos darbo rinka ir bei atsparus vidaus vartojimas, įskaitant ir Lietuvos emigrantų vartojimą (šiuo metu nedarbo lygis čia siekia vos 4,1 proc). Antra – tikėtina, kad dalis Lietuvos maisto eksportuotojų avansu įveža daugiau produkcijos į Didžiosios Britanijos rinką tam, kad iš anksto pasiruošti su Brexit susijusiems netikėtumams, t.y. kietajam Brexit variantui.
Vertinant detalius Lietuvos eksporto segmentus (97 segmentai), galima pastebėti, kad didžiausią grėsmę Brexit kelia Lietuvos odos dirbinių verslui – šis sektorius net 66 proc. visų savo eksporto apimčių kreipia į Didžiosios Britanijos rinką ir turėtų rimtai pagalvoti apie eksporto srautų diversifikavimą.
Aleksandras Izgorodinas
UAB SME Finance patarėjas ekonomikai
Tel. +370 698 74451
El. p. [email protected]