Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje padidėjo 4,9 proc., o atmetus automobilių prekybą fiksuojamas dar didesnis, t.y. 6,1 proc. prieaugis.

Turint omenyje, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva gyveno griežto karantino sąlygomis, tokie mažmeninės prekybos rezultatai teigiamai nustebino: nepaisant karantino, pasiektas toks mažmeninės prekybos augimo tempas, kuris gerai atrodytų ir normaliomis ekonomikos aplinkybėmis, t.y. ne karantino režimo metu.Kas užtikrino tokį įspūdingą pirmo ketvirčio mažmeninės prekybos rezultatą Lietuvoje?

Tikėtina, kad didžiausios įtakos turėjo karantino švelninimo sprendimai, kurie buvo priimti kovą ir kurie kaip tik palietė atskirus mažmeninės prekybos segmentus.

Nuo kovo 15 dienos, buvo leista atsiverti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės ar paviljono klientai. Žiūrint į kovo mėnesio mažmeninės prekybos rodiklius, šis sprendimas davė didelį impulsą mažmeninės prekybos rezultatams: 2021 m. kovą, lyginant su 2020 m. kovu, mažmeninė prekyba ne maisto produktai išaugo 37,9 proc., tame tarpe garso ir vaizdo įrangos, elektrinių prietaisų, baldų ir apšvietimo įrangos pardavimai išaugo 54,7 proc.

Skaičiai rodo, kad atvėrus tam tikrus mažmeninės prekybos segmentus, Lietuvos vartotojai puolė vartoti ir leisti pinigus atidarytose parduotuvėse – kam esminės įtakos turėjo Covid pandemijos metu sparčiai išaugusios Lietuvos gyventojų santaupos ir pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Pavyzdžiui, kovo mėnesį Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indekso reikšmė buvo didžiausia per pastaruosius 6 mėnesius, kadangi gyventojai gerino darbo rinkos ir Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

Gerėjusios gyventojų nuotaikos ir išaugusios santaupos paskatino vartotojus leisti pinigus iš karto pasitaikius progai vartoti.

Trečia – teigiamos įtakos Lietuvos vartojimo rodikliams pirmąjį šių metų ketvirtį turėjo ir online mažmeninės prekybos segmentas. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, mažmeninė prekyba internetu Lietuvoje išaugo 85,3 proc. Tai reiškia, vėlgi, yra signalas, kad Lietuvos vartotojai turi finansinių išteklių vartoti: tuo atveju, jeigu to padaryti negalima fiziškai, gyventojai aktyviai perka internetu.

Įtakos tokiam sparčiam mažmeninės prekybos internetu augimui turėjo padidėjęs Lietuvos vartotojų įprotis pirkti internetu, taip pat viršuje minėti aspektai – išaugusios Lietuvos gyventojų santaupos ir pozityvios vartotojų nuotaikos.

Aleksandras Izgorodinas „SME Finance“ vyr. ekonomistas