87% Lietuvos įmonių susiduria su tuo, kad klientai vėluoja apmokėti sąskaitas už suteiktas prekes ar paslaugas, rodo „Creditinfo“ paskelbtas tyrimas „Mokėjimų kultūra Lietuvoje 2016″. Į šį skaičių pakliūva ir mikrovėlavimai, kai sąskaitas vėluojama apmokėti diena ar dvi, ir savaites ar mėnesius neapmokamos sąskaitos, kurios smulkiam ar vidutiniam verslui gali galiausiai lemti bankrotą.

Klientų nepamokėtas sąskaitos – tai „užšaldyti“ pinigai, alternatyvios jūsų įmonės sąnaudos, kurios riboja plėtrą. Ši problema aktuali visame pasaulyje ir, kaip pastebi, analitikai, jos mastas vis labiau auga, 250 mlrd. svarų – tiek apyvartinių lėšų kasmet praranda Didžiosios Britanijos verslas dėl neapmokėtų ar vėluojančių sąskaitų ir su tuo susijusių išlaidų, rodo bendrovės „Siemens Financial Service“ tyrimas.

Jam antrina ir draudimo bendrovė „Zurich“, kurios skaičiavimu, šį pavasarį Didžiojoje Britanijoje smulkus ir vidutinis verslas laukė, kol bus apmokėta pradelstų sąskaitų už 44,6 mlrd. svarų.

Vėluojantys mokėjimai tampa viena didžiausių verslo problemų – tokia, kad Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje ją užsimota spręsti jau valstybinių lygiu, įstatymais numatant, kokie maksimalūs atidėjimai yra galimi.

Su didžiausiomis bėdomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas. Britanijoje paskaičiuota, kad įmonės, kurių apyvarta mažesnė nei milijonas svarų per metus, mokėjimų vidutiniškai laukia 72 dienas. Įmonėms didėjant šis rodiklis drastiškai mažėja – 1-10 mln. svarų apyvartą turinčios įmonės sąskaitų mokėjimo vidutiniškai laukia 53-54 dienas, o didieji verslai – iki 48 dienų.

Tad nieko nuostabaus, kad net 23% smulkių ir vidutinių Britanijos įmonių savininkų sako, kad vėluojantys mokėjimai jų bendrovėms jau buvo sukėlę bankroto pavojų.

Panaši situacija yra ir JAV, kur, „Fundbox“ tyrimo duomenimis, verslo nuostoliai dėl vėluojančių mokėjimų kasmet siekia 5 proc. šalies BVP arba 825 mlrd. JAV dolerių. Vienai JAV smulkaus ir vidutinio verslo įmonei tenka 84 000 dolerių vėluojančių mokėjimų.

Tiesa, atsiskaitymo terminai už Atlanto greitesni, daugeliu atveju sumokama per 30 dienų. Kita vertus, smulkios ir vidutinės įmonės ten lėšų atsargų turi vidutiniškai tiek, kad išgyventi galėtų 27 dienas.
Azijoje, „Coface“ duomenimis, su vėluojančiais mokėjimais susiduria 64% įmonių, o didžiausia rizika kyla Kinijoje, Tailande ir Australijoje.

Dažniausi šios problemos sprendimo būdas, kurio imasi verslas pasaulyje – sąskaitų finansavimas, faktoringas, gautinų sumų draudimas nuo pirkėjo nemokumo, surinkimo faktoringas (kai gautinų sumų administravimas perduodamas faktoringo įmonei). Skaičiuojama, kad vien Didžiojoje Britanijoje alternatyvaus sąskaitų finansavimo poreikis, kai kreipiamasi ne bankus, o specializuotas faktoringo įmones, per pastaruosius 10 metų išaugo daugiau nei 50%. Per ketvirtį Britanijoje sąskaitų finansuojama už 22,2 mlrd. svarų, kai 2007 m. būdavo finansuojama apie 14 mlrd. svarų sąskaitų.

2016 m. veiklą pradėjusi didžiausia Lietuvoje nebankinė sąskaitų finansavimo bendrovė „SME Finance“ 2017 m. jau finansavo 20 mln. EUR vertės klientų sąskaitų, o bendrovės paskolų portfelis šiuo metu siekia 3,5 mln. EUR. Nuolat auga tiek klientų skaičius, tiek ir klientų noras pasinaudoti ne tik finansavimu, bet ir kitomis faktoringo modifikacijomis, kurios rinkoje primirštos, bet aktualios: finansavimas pagal kliento pageidavimą pasijungiant Coface gautinų sumų draudimą, surinkimo faktoringas (su draudimu arba be jo), klasikinio finansavimo produktai.

Svarbu paminėti, kad šios paslaugos daugeliu atveju išsprendžia apyvartinių lėšų stygiaus problemą kartu minimizuoja gautinų sumų riziką. Gautos lėšos toliau dirba ir generuoja papildomas pajamas arba gali būti panaudotos naujoms investicijoms ir plėtrai.

SME Finance teikiamos paslaugos išsprendžia SVV įmonių 90 proc. tipinių problemų, nes gali suteikti iki 500 000 EUR dydžio limitus palankiausiomis sąlygomis: sumoms iki 50 000 EUR yra taikomos nuo 1,5%, o didesnėms nei 50 000 EUR – nuo 1% palūkanos. Šiuo metu per mėnesį „SME Finance“ finansuoja 2-2,5 mln. EUR vertės sąskaitų.