• Balandžio mėnesio ES darbo rinkos duomenys rodo, kad dosnus ekonomikos skatinimas veikia – įskaitant ir darbo rinkos skatinimo priemonių paketą. Galima pateikti konkretų pavyzdį: Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP sumažės 7,7%, o ekonomikos nuosmukio pikas buvo būtent balandžio mėnesį. Tačiau šių metų balandį, lyginant su vasario mėnesiu, sezoniškai išlygintas nedarbo lygis euro zonoje padidėjo tik 0,1 proc. punktu.

• Europos Sąjungos darbo rinka COVID-19 pandemijos poveikį kol kas atlaiko geriau nei JAV. Balandį, lyginant su vasariu, sezoniškai išlygintas nedarbo lygis JAV padidėjo 11,2 proc. punktais ir šiuo metu siekia 14,7%; euro zonoje nedarbo lygis padidėjo tik 0,1 proc. punktu ir siekia 6,5%. Pasaulio finansų krizės metu nedarbo lygis JAV siekė 10% – taigi dabartinis nedarbo lygis JAV yra netgi didesnis nei pasaulio finansų krizes metu.

• Kodėl ES darbo rinka COVID-19 epidemiją atlaikė kur kas geriau nei JAV? Didelės įtakos turi 2 aspektai: (1) didesnis JAV darbo rinkos lankstumas, kas reiškia, kad darbuotojų atleidimų procedūros JAV yra gerokai paprastesnės nei Europoje; (2) skirtinga ekonomikos skatinimo priemonių struktūra. Europoje darbo rinkos skatinimo priemonės didele dalimi yra nukreiptos į darbo vietų išsaugojimą ir dalinį darbo užmokesčio kompensavimą iš valstybės kišenės. Geriausias tokių priemonių pavyzdys yra Vokietijos Kurzarbeit priemonė, kuri savo efektyvumą parodė dar pasaulio finansų krizės metu. Palyginti su vasario mėnesiu, nedarbo lygis Vokietijoje padidėjo tik 0,2 proc. punktais, nors šiemet Vokietijos BVP turėtų susitraukti 6,5%. Savo ruožtu, JAV darbo rinkos skatinimo priemonės labiau fokusuojasi į finansines išmokas bedarbiams, o ne į darbo vietų išlaikymą. Skirtingai nuo Europos, JAV valdžia labiau fokusuojasi į tam tikro pajamų lygio užtikrinimą asmenims, kurie neteko darbą ir papildė bedarbių gretas.

• Kaip kitų ES valstybių kontekste atrodo dinamika Lietuvos darbo rinkoje? Ir gerai, ir blogai tuo pat metu.

• Teigiamas Lietuvos darbo rinkos aspektas: šiemet Lietuvai Europos Komisija žada 7,9% BVP nuosmukį, tačiau lyginant su vasario mėnesiu, sezoniškai išlygintas nedarbo lygis Lietuvoje padidėjo tik 2,5 proc. punktais. Įtakos palyginti nedideliam nedarbo lygio šuoliui Lietuvoje turi du aspektai: (1) didelis chroniškas (ilgalaikis) nedarbas iki COVID-19 epidemijos: Lietuvos verslas šios krizės metu fokusuojasi į maksimalų darbo vietų išlaikymą ir stengiasi išvengti darbuotojų atleidimų – įmonės puikiai supranta, kad ekonomikai įžengus į atsigavimo stadiją, surasti tinkamų darbuotojų bus itin sunku. Todėl verslas labiau fokusuojasi į darbo užmokesčio fondo mažinimą, bet stengiasi išlaikyti darbuotojus; (2) skirtingai nuo 2009 m., Lietuva turi ekonomikos skatinimo planą, o dalis lėšų yra nukreipta į darbo vietų išsaugojimą ir dalinį darbuotojų pajamų išlaikymą iš valstybės pusės. Tai, kad nedarbo lygis Lietuvoje kol kas išaugo nestipriai, lėmė ir valdžios taikomos ekonomikos skatinimo priemonės.

• Neigiamas Lietuvos darbo rinkos aspektas: nepaisant labai nuosaikaus nedarbo lygio padidėjimo, Lietuva visgi yra viena iš lyderių visoje ES pagal nedarbo lygio padidėjimą: lyginant su vasariu, visoje euro zonoje nedarbo lygis išaugo 0,1 proc. punktu, o Lietuvoje 2,5 proc. punktais. Daugiau nei Lietuvoje nedarbo lygis išaugo tik Kipre. Šiuo atveju įtakos taip pat galėjo turėti skatinimo priemonių aspektas: Lietuvoje ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudaro apie 5% nuo BVP, o Vokietijoje – apie 30% BVP. Galimai didesnės ir efektyvesnės darbo rinkos skatinimo priemonės kitose ES valstybėse galėjo turėti įtakos tam, kad Lietuvoje nedarbo lygio šuolis nuo epidemijos pradžios yra vienas didžiausių visoje Europoje. Šiuo atveju išvada yra paprasta: dosnus ir efektyvus ekonomikos skatinimo planas dienos pabaigoje reiškia mažesnį nedarbą ir

Aleksandras Izgorodinas, SME Finance ekonomistas