Apgavystės vis tobulėja, o lietuviai, ekspertų spėjimu, kasmet įvairiems sukčiams atiduoda iki 30 mln. eurų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį 2021 metų ketvirtį vien elektroniniu būdu sukčiai sugebėjo išvilioti daugiau kaip 2,9 mln., o vienam sukčiui vidutiniškai tenka daugiau kaip 6 tūkst. eurų.

Įvairios apgavystės, kurių metų dažnai pasinaudojama bankų ar kitų finansinių institucijų vardais, itin išpopuliarėja vasaros metu. Dažnai tokios operacijos vykdomos ne tik skambinant telefonu ar siunčiant el. laiškus, tačiau ir kuriant specialius tinklalapius. Kitaip tariant, į pinkles įlįsti galima ir pačiam – neretai tai nutinka ieškant paskolos pasiūlymų. Tad kaip įsitikinti finansinių paslaugų tiekėjų patikimumu ir nelikti apgautam?

Viskas prasideda nuo to, ką matote adreso eilutėje

Dažniausiai netikri paskolų tiekėjai priverčia vienaip ar kitaip paspausti jų sukurtas nuorodas. Anot „SME Finance“ pardavimų Lietuvoje vadovo Audriaus Beniulio,  norint nepakliūti į sukčių pinkles, atsargiems reikėtų būti iš anksto.

„Niekas nesiūlo paskolų rašydami el. laiškus, komentarus po jūsų „Facebook“ įrašais ar žinutes, kurių neprašėte. Na, o jeigu kokią nors nuorodą (pavyzdžiui, „Google“ paieškos sistemoje) nuspaudėte, visų pirma įsitikinkite jos autentiškumu. Patys per mėnesį aptinkame po 2-3 mūsų įmonės vardu pasinaudoti bandančius sukčius: jie tiek rašo el. laiškus, tiek kuria netikras paskyras „Facebook“, tiek skambina telefonu. Tačiau galiausiai žmogus vis tiek nukreipiamas į interneto svetainę“, – pasakoja jis.

Pastebima, kad dažnai netikri paskolų tiekėjai slepiasi po tikrų bendrovių pavadinimais, tad savo adreso eilutėje vietoje, pavyzdžiui, „bankopaskola.com“ matytumėte „bankopask0la.com“, „bamkopaskola.com“ ar pan. Tokiu atveju apgavikų tikslas yra išnaudoti jūsų nepastabumą.

Netikros svetainės paprastai neturi ir SSL saugumo sertifikato, kuris paprastai pažymimas kairėje arba dešinėje adreso juostos pusėje esančia užrakinta spyna. Apie svetaines be šio sertifikato dažnai įspėja pačios naršyklės arba vietoje uždarytos spynos matysite atidarytą (kartais – nubrauktą) spyną.

Išankstiniai mokesčiai, garantijos paskolos gavimui ir daugybė kitų pavojaus ženklų

Jeigu adresas atrodo patikimai, o tinklalapis – pakankamai kokybiškai, tai dar nereiškia, kad esate visiškai saugus. Šiais laikais apgavikai neretai būna ganėtinai gudrūs, pasirūpina patikimai atrodančiais adresais, tinklalapiais, kartais netgi ir įregistruoja juridinį asmenį, kuris būna kitoje šalyje, nepriklausančiai ES. Tokių įmonių registravimas Lietuvoje ar kitoje ES šalyje – retas, nors ir pasitaikantis atvejis.

Iš karto išjungti tinklalapį rekomenduojama ir tuo atveju, jeigu pamatote kalbą apie kokius nors išankstinius mokesčius – išankstinių mokesčių finansinės institucijos reikalauja labai retai ir paprastai tik tuo atveju, jeigu prašoma paskola yra labai didelė (pavyzdžiui, skirta namo pirkimui). Net ir tokiu atveju išankstinis mokestis yra labai išsamiai paaiškinamas. Na, o jeigu ieškote verslo ar asmeninės paskolos, apie jokius tinkamai neargumentuotus išankstinius mokesčius kalbos būti neturėtų.

A. Beniulio teigimu, finansinės įstaigos taip pat niekada negali garantuoti, kad paskola jums bus suteikta. Matant tokią garantiją, iš karto reikia žvelgti įtartinai.

 „Nors iš išorės paskolų vertinimo ir teikimo procesas gali atrodyti nesudėtingai ir todėl kartais gali atrodyti, kad paskolą su geromis sąlygomis gauti gali kiekviena įmonė, taip tikrai nėra. Pavyzdžiui, per savaitę mes vidutiniškai gauname po 150-200 naujų klientų užklausų. Kiekviena įmonė jau pirmajame žingsnyje patikrinama įvairiuose registruose. Juose peržiūrima mokumo ir mokesčių mokėjimo istorija, pagrindinė finansinė ir teisinė informacija. Vėlesniuose žingsniuose, prieš pasirašant bet kokį dokumentą, žmonės, su kuriais bendraujama, yra identifikuojami – prašome pateikti ID kopiją, patvirtinti tapatybę elektroniniais parašais.

Jeigu šių žingsnių kreipiantis dėl paskolos nėra, tai paskolos tiekėjas yra netikras ir bando jus apgauti arba neturi elementariausių saugumo standartų ir jūsų duomenys bet kuriuo atveju nėra saugūs“, – pasakoja „SME Finance“ pardavimų vadovas.

Legalios apgavystės slypi dar giliau

Kai kuriais atvejais apgavystės gali būti „legalios“. Pavyzdžiui, galite pasiimti paskolą už žemas palūkanas ir ją iš tikrųjų gauti, tačiau tarp papildomų sąlygų apgavikai paslepia papildomų mokesčių, dėl kurių paskola smarkiai pabrangsta.

„Apgauti neliksite, jeigu kreipsitės tik į Lietuvos Banko licencijuotas finansų bendroves. Patikrinti įmonės į kurią kreipiatės dėl paskolos ar kitos paslaugos licenciją, galite užėję į Lietuvos banko oficialią svetainę ir įvedę bendrovės pavadinimą. Norint gauti Lietuvos Banko licenciją, reikia praeiti daugybę tikrinimo etapų, be to, net ir įvykus ginčui, visada turėsite kur kreiptis. Tad jeigu norite būti ramūs dėl savo duomenų ir pinigų, kreipkitės tik į licencijuotas bendroves ir taip liksite saugūs“, – apibendrina finansavimo paslaugų specialistas  A. Beniulis.

Kitos netikros finansų bendrovės taikosi ne į jūsų pinigus, bet į jūsų asmeninius duomenis pradedant vardu, pavarde ir el. paštu, baigiant asmens kodu, paso ar kitų dokumentų kopijomis.  Kartais gali būti aktyviai renkami duomenys apie jus, o vėliau – parduodami reklamdaviams ar kitiems apgavikams. Apgavysčių finansų rinkose būna itin įvairių tipų, tad pasisaugoti būtina.