Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad pirmąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos ne finansų bendrovių sukauptas prekybos kreditų turtas laikėsi ties istoriniu maksimumu, kuris buvo pasiektas trečiąjį 2019 m. ketvirtį. Pirmąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos bendrovių sukaupta prekybos kreditų, kuriuos įmonės suteikė savo partneriams Lietuvoje ir užsienyje suma pasiekė 13,1 mlrd. EUR ir, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 4 proc., arba kiek daugiau nei 0,5 mlrd. EUR (512 mln. EUR). Šie skaičiai rodo, kad lyginant su 2019 m. pabaiga, klientai aktyviau prašė Lietuvos bendrovių atidėti mokėjimus už pateiktas prekes bei paslaugas. Pirmojo ketvirčio prekybos kreditų turto rezultatas taip pat rodo, kad Lietuvos bendrovės šiuo metu „sėdi“ ant beveik rekordinės gautinų, tačiau taip ir neapmokėtų sąskaitų sumos, o iš kitų Lietuvos bendrovių laukiamų gautinų sąskaitų suma apskritai pasiekė visų laikų rekordą.
Pirmojo 2020 m. prekybos kreditų statistikoje itin išsiskiria viena eilutė ir jos dinamika: Lietuvos ne finansų bendrovių suteiktų prekybos kreditų kitoms Lietuvos bendrovėms apimtys. Lietuvos banko duomenys rodo, kad, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sukauptas prekybos kreditų turtas kitoms Lietuvos bendrovėms padidėjo 512 mln. EUR ir pasiekė visų laikų rekordą – 8,7 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvos bendrovės kitoms Lietuvos bendrovėms yra skolingos rekordiškai daug už anksčiau parduotas ir suteiktas prekes bei paslaugas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus rinkoje pasiektą sukauptų prekybos kreditų rekordą galėjo lemti keli svarbūs aspektai. Pirma – stabiliai mažėjantis bankų paskolų verslui portfelis, dėl ko atskiros, ypač smulkesnės, Lietuvos bendrovės galėjo susidurti su apyvartinio kapitalo trukumu ir atitinkamai prašė savo partnerių atidėti įmokas už įsigytas prekes ir paslaugas. Lietuvos banko duomenys rodo, kad bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje stabiliai mažėja nuo antrojo 2019 m. pusmečio pradžios, o spartus augimas prekybos kreditų kitoms Lietuvos bendrovėms segmente fiksuojamas kaip tik ketvirtą praėjusių metų ketvirtį ir pirmą šių metų ketvirtį. Taigi gali būti, kad dėl riboto bankų finansavimo dalis smulkesnių Lietuvos bendrovių nesubalansavo savo finansų ir neturėjo galimybių su verslo partneriais iš karto atsiskaityti už nupirktas prekes ir paslaugas. Kitaip kalbant, dėl riboto tradicinio finansavimo Lietuvos įmonės lenda į savo Lietuvos verslo partnerių finansų kišenes, kadangi neturi pakankamai pinigų su jais atsiskaityti iš karto.
Antra – įtakos ženkliam Lietuvos bendrovių išdalintų prekybos kreditų kitoms Lietuvos bendrovėms prieaugiui galėjo turėti ir pirmojo ketvirčio pabaigoje dėl Covid-19 protrūkio įvestas karantino režimas, kuris sutrikdė kasdienę bendrovių veiklą ir atitinkamai pakenkė finansų srautams. Staiga sumažėjus apyvartai, dalis lietuviškų bendrovių galėjo neturėti pakankamai pinigų tam, kad galėtų iš karto atsiskaityti su savo verslo partneriais Lietuvoje ir šių prašė atidėti mokėjimo terminus. Panašu, kad dalis Lietuvos bendrovių pirmąjį šių metų ketvirtį dėl Covid-19 protrūkio fokusavosi į darbo užmokesčio bei kitų būtinų finansų įsipareigojimų padengimą, tačiau paraleliai vėlavo atsiskaityti su savo verslo partneriais.
Trečia – dėl Covid-19 protrūkio stojanti ekonomika ir paaštrėjusi konkurencija dėl klientų. Tos bendrovės, kurios finansų prasme galėjo sau leisti suteikti verslo partneriams atidėjimų, tai išnaudojo kaip konkurencinį pranašumą. Lankstesnės mokėjimų sąlygos iš tiesų yra vienas iš aspektų, kuris sunkmečiu gali padėti išsaugoti esamus klientus arba pritraukti naujų.
Lietuvos banko skaičiai taip pat rodo, kad, palyginti su 2019 m. pabaiga, 85 mln. EUR padidėjo Lietuvos bendrovių užsienio verslo partneriams išduotų prekybos kreditų turtas – tai reiškia, kad pirmąjį ketvirtį Lietuvos įmonės aktyviai kreditavo ne tik savo partnerius Lietuvoje, bet ir partnerius užsienyje, kam esminės įtakos taip pat galėjo turėti Covid-19 protrūkis bei pablogėjusi užsienio klientų finansinė būklė. Kaip ir vidaus rinkos atveju, įtakos Lietuvos bendrovių užsienio partneriams suteiktų prekybos kreditų prieaugiui galėjo turėti ir dėl Covid-19 prasidėjęs ES ekonomikos nuosmukis bei paaštrėjusi kova dėl klientų įvairiose ES eksporto rinkose. Mažėjant ES ekonomikos apsukoms, dalis Lietuvos bendrovių galėjo griebtis lankstesnių mokėjimų opcijų siekdamos išsaugoti eksporto kontraktus. Kalbant apie eksporto komponentą, iš Lietuvos įmonių-eksportuotojų pastaruoju metu gauname vis daugiau signalų apie užstrigusius ir vėluojančius mokėjimus iš užsienio partnerių. Pavyzdžiui, neretai didieji Lietuvos eksportuotojų verslo partneriai ES rinkose prašo papildomos dokumentacijos ir tokiu būdu „nutempia“ sąskaitų apmokėjimo terminus.
Lietuvos banko skaičiai rodo, kad Lietuvos bendrovės šiuo metu „sėdi“ ant beveik rekordinės gautinų, tačiau taip ir neapmokėtų sąskaitų sumos, o iš kitų Lietuvos bendrovių laukiamų gautinų sąskaitų suma apskritai pasiekė visų laikų rekordą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bendrovėms turime kelias svarbias rekomendacijas:
- Atidžiai planuotis pinigų srautus ir matant, kad vienam ar keliems klientams laiku neatsiskaičius įmonė gali susidirti su apyvartinio kapitalo trūkumu – patariame aktyviau naudotis gautinų sumų atgavimo pagreitinimo instrumentais, pavyzdžiui faktoringo finansavimu.
- Ekonomikos nuosmukio ir neapibrėžtumo laikotarpiu įmonėms taip pat rekomenduojame aktyviau drausti kontraktus tiek vidaus, tiek ir išorės rinkose. Eksporto ir vidaus pardavimų kontraktų draudimas gali padėti suvaldyti klientų nemokumo riziką, kadangi augant prekybos kreditams, didėja ir rizika, kad dalies gautinų sumų įmonė niekada neatgaus.
- Diversifikuoti pardavimo kanalus ir pardavimų atveju pernelyg nepriklausyti nuo vieno kliento arba vienos rinkos.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas