Lietuvos užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pastaruoju metu stabilizavosi bedarbių dinamika – praėjusią savaitę bedarbių skaičius Lietuvoje beveik nepadidėjo. Galima spėti, kad pagrindinė darbuotojų atleidimų banga eina link pabaigos – arba jau praėjo.

Ar galima teigti, kad Lietuvos ekonomika įžengė į atsigavimo etapą? Ne, Lietuvos ekonomika dar neatsigauna, o toliau krenta žemyn, tik BVP nuosmukio tempas labai pastebimai sulėtėjo.

Tikėtina, kad kaip ir praėjusios krizės atveju, Lietuvos ekonomikos atsigavimą užsuks į eksporto rinkas besiorientuojanti Lietuvos pramonė, kuri generuoja penktadalį Lietuvos BVP ir 70 proc. eksporto apimčių. Lietuvos eksporto kontekste kol kas gerų naujienų nedaug – išskyrus tai, kad daug ES valstybių po truputį švelnina karantiną. Eurostat apklausos rodo, kad Lietuvos pramonės eksporto užsakymų prognozės yra kiek prastesnės nei pasaulio finansų krizės metu, o gamintojų, kurie skundžiasi paklausos trūkumu skaičius dar didėja. Reiškia, kad eksporto ir pramonės atsigavimo dar turime palaukti, atitinkamai dar nėra pagrindo kalbėti apie Lietuvos ekonomikos atsigavimą – galima kalbėti tik apie tai, kad situacija stabilizuojasi.

Taip pat išlieka ir epidemiologinė rizika – kaip rodo naujausias Pietų Korėjos pavyzdys, karantino švelninimas gali privesti prie didesnio susirgimų koronavirusu skaičiaus šuolio, po kurio valdžiai tenka iš naujo imtis karantino sugriežtinimo. Ši rizika išlieka ir Lietuvoje, tačiau tikėkimės, kad gera epidemiologinė situacija Lietuvoje leis ir toliau po truputį švelninti karantiną.

SME Finance patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas