„SME Finance“ ekspertų nuomone, LR Vyriausybės paruoštame ekonomikos skatinimo plane galima įžvelgti nemažai veiksmingų priemonių, padėsiančių Lietuvos verslui lengviau susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, tačiau šioje programoje nebuvo atsižvelgta į galimybes finansuoti verslą pasitelkiant alternatyvaus finansavimo rinkos dalyvius.

„Ekonomikos skatinimo plane pastebime daug teisingų ir veiksmingų priemonių, tačiau su verslo finansavimu susijusiose veiksmuose pagrindinis dėmesys yra skiriamas tradiciniams finansuotojams, t. y. bankams. Pavyzdžiui, planuojama skolinimo potencialą padidinti 2 mlrd. Eur, mažinant bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir mažinant likvidumo rezervus. Tačiau Lietuvos komerciniai bankai šiuo metu puikiai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus ir turi daug laisvo kapitalo. Problema yra ne bankų kapitalo trūkumas, bet rizikos apetito trūkumas bankuose. 2020 m. sausį pagal metinę bankų paskolų portfelio verslui dinamiką Lietuva užėmė antrą vietą nuo galo visoje euro zonoje – tai yra signalas, kad didieji bankai turi itin žemą rizikos apetitą ir šiuo metu „medžioja“ tik stambius klientus, apeidami smulkųjį ir vidutinį verslą“, – teigia „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pasak įmonės direktoriaus Mindaugo Mikalajūno teigimu, koronavirusas Lietuvos verslą pirmiausiai paveiks per apyvartinio kapitalo prizmę, todėl rinkoje fiksuosime milžinišką apyvartinio kapitalo finansavimo poreikio šuolį. „Artimiausiu metu dalis Lietuvos bendrovių gali susidurti su užsakymų sumažėjimu bei smarkiai vėluojančiais atsiskaitymais, tačiau ir toliau turės vykdyti būtinus finansinius įsipareigojimus. Atskirais atvejais dalis Lietuvos bendrovių gali, priešingai, fiksuoti ženklų užsakymų šuolį. Abiem atvejais įmonėms reikės greitai pasipildyti apyvartinio kapitalo atsargas, o šią funkciją puikiai atlieka nebankinio finansavo sektoriuje veikiančios sąskaitų finansavimo arba faktoringo bendrovės. Ekstremaliomis sąlygomis būtent nebankinio finansavimo įmonių sukauptos kompetencijos ir galimybės gali būti efektyviai panaudotos verslui finansuoti. Gebėjimas suteikti įmonėms iki 5 mln. Eur finansavimą per keletą darbo valandų – tai viena iš svarbių sąlygų, galinčių verslo įmonėms padėti sklandžiau tvarkyti finansinius srautus, kurti naujas tiekimo grandines, užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą net ir tais atvejais, kai pajamos krinta“, – akcentuoja M. Mikalajūnas.

Atsižvelgdami į tai nebankinio finansavimo ekspertai siūlo išplėsti Vyriausybės paruoštą ekonomikos skatinimo planą papildomomis priemonėmis, orientuotomis į alternatyvų finansavimą:

1. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invega) faktoringo priemonėse numatytų garantijų limitų padidinimas. Padidinti garantijų limitai leis faktoringo bendrovėms prisiimti daugiau rizikos ir aktyviau finansuoti tas bendroves, kurios nebegali drausti savo pirkėjų rizikos, o dėl to nebegauna finansavimo.
2. Valstybės investicijos į alternatyvaus finansavimo rinkos dalyvių leidžiamas obligacijas. Lietuvoje veikiantys alternatyvaus finansavimo rinkos dalyviai neretai pritraukia finansavimą per obligacijų išleidimą. Valstybės investicijos į šių obligacijų įsigijimą gali padėti alternatyvaus finansavimo bendrovėms greitai pritraukti kapitalą ir jį išskolinti smulkaus ir vidutinio verslo bendrovėms, susidūrusioms su apyvartinio kapitalo trūkumu. Ne bankų sektoriaus faktoringo bendrovės klientams gali pasiūlyti gerokai greitesnius ir lankstesnius sąskaitų finansavimo sprendimus, kurių komerciniai bankai dėl biurokratijos ir reguliavimo niuansų rinkai pasiūlyti tiesiog negali. Todėl šis žingsnis padėtų Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui gauti apyvartinio kapitalo finansavimą gerokai greičiau nei bankuose. Dėl palankaus rinkų vertinimo Lietuvos valstybė finansų rinkose šiuo metu skolinasi rekordiškai pigiai, todėl dalis papildomai pasiskolintų pinigų gali būti investuota į patikimas ir atrinktas ne bankinio sektoriaus faktoringo bendroves, kurios turi didelę klientų bazę ir gerą finansavimo patirtį.
3. Paskolų fondų įsteigimas panaudojant valstybinį finansavimą. Vėlgi, Vyriausybė turi išnaudoti faktą, kad šiuo metu Lietuva rinkose gali pasiskolinti rekordiškai pigiai, ko nebuvo 2009 m. krizės metu, kai rinkose Lietuva skolinosi už dviženkles palūkanas. Kadangi situacija finansų rinkose Lietuvai yra kaip niekad palanki, valstybė gali papildomai pasiskolinti rinkose ir gautus pinigus panaudoti privatiems paskolų fondams įsteigti. Šie fondai galėtų teikti įvairias paskolas Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau tokius fondus administruotų konkurso būdu atrinktos privačios finansavimo bendrovės, kurios turi gerą reputaciją ir aukštas kompetencijas verslo finansavimo srityje.
4. Mokestinės lengvatos fiziniams ir juridiniams asmenims, investuojantiems į alternatyvaus finansavimo bendrovių obligacijas (skolos vertybinius popierius). Siekdama padėti alternatyvaus finansavimo bendrovėms greičiau pritraukti kapitalą, valstybė galėtų įvesti Gyventojo pajamų mokesčio lengvatas (neapmokestinamo pelno) tiems asmenims, kurie įsigijo alternatyvaus finansavimo bendrovių skolos vertybinius popierius (obligacijas). Šis žingsnis ne tik padėtų finansuotojams pritraukti kapitalą, bet ir padidintų visuomenės susidomėjimą alternatyvaus finansavimo nauda ir galimybėmis – galiausiai tai gali padėti alternatyviems finansuotojams pritraukti ne tik pinigų, bet ir naujų klientų.