Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad situacija Europos pramonėje po truputį gerėja ir stabilizuojasi. Eurostat apklausos fiksuoja, kad birželį, lyginant su geguže, 22-ose ES valstybėse pagerėjo gamintojų lūkesčiai (duomenys yra sezoniškai išlyginti). Džiugina tai, kad birželį gamintojų nuotaikos pastebimai pagerėjo Švedijoje ir Prancūzijoje – svarbiose Lietuvos eksporto rinkose. Švedija yra antra svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, su 8 proc. svoriu lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje, o Prancūzijai tenka 4 proc. Lietuvos prekių eksporto apimčių. Iš pagrindinių Lietuvos prekių eksporto rinkų gegužę gamintojų nuotaikos gerėjo visuose valstybėse išskyrus Suomiją, kur gamintojų nuotaikos liko nepakitusios (tačiau ir nepablogėjo). 

Kodėl ES pramonės lūkesčių stabilizacija ir atsigavimas yra svarbu Lietuvai? 

  • Pramonė generuoja 19,5 proc. Lietuvos BVP ir 70 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių. Kadangi pramonė yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, nuo pramonės dinamikos nemaža dalimi priklauso ir Lietuvos BVP rodikliai. 

  • Lietuvos pramonės rodikliai stipriai priklauso nuo ES pramonės dinamikos per kontraktinių užsakymų prizmę: centrinės Europos ir Skandinavijos gamintojai perka kontraktinės gamybos paslaugas iš Lietuvos gamintojų. Kuo geresnė situacija ES pramonėje, tuo daugiau kontraktinės gamybos užsakymų gali atitekti Lietuvos gamintojams. 

Sprendžiant iš šių Eurostat duomenų, o taip pat iš Lietuvos statistikos departamento duomenų, galima atsargiai prognozuoti, kad netrukus Lietuvos pramonės ir eksporto variklis bus iš naujo užkurtas, t.y. Lietuvos pramonės ir eksporto duomenys pradės po truputį gerėti. Eurostat skaičiai rodo, kad ES pramonė po truputį atsigauna, o atsigaunant ES pramonei, padidės ir kontraktinės gamybos užsakymų srautas iš didžiųjų ES valstybių gamintojų.  

Tai, kad situacija Lietuvos eksporto ir pramonės rodikliuose po truputį stabilizuojasi, rodo ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Pavyzdžiui, birželį Lietuvos pramonės pajėgumų panaudojimo lygis išaugo: jeigu gegužę Lietuvos gamintojai išnaudojo 67 proc. turimų gamybos pajėgumų, birželį – jau 70 proc. gamybos pajėgumų. Lyginant su geguže, Lietuvos gamintojai taip pat geriau vertino eksporto paklausos būklę. Tikėtina, kad kelerių mėnesių bėgyje fiksuosime pirmus Lietuvos pramonės ir prekių eksporto stabilizacijos ir atsigavimo požymius. Rudenį, jeigu staiga nepablogės epidemiologinė situacija Europoje, Lietuvos ekonomiką į viršų temps ne tik vidaus paklausa, bet ir į eksporto rinkas besiorientuojantys sektoriai.  

Šiuo metu egzistuoja dvi pagrindinės rizikos, kurios netolimoje ateityje gali riboti Lietuvos pramonės ir eksporto atsigavimą. 

  1. Atskirose pasaulio valstybėse fiksuojamas ženklus naujų Covid-19 atvejų skaičius ir išaugusi ekonominės veiklos suvaržymų rizika. Pavyzdžiui, vakar JAV buvo užfiksuotas 51 097 naujas Covid-19 atvejis, ir tai yra naujas dieninių viruso atvejų skaičiaus rekordas JAV. Pastaruoju metu prieaugis fiksuojamas ir kitose pasaulio taškuose. Naujų karantino priemonių ir ekonominės veiklos suvaržymų rizika yra bloga naujiena Europos pramonei, kuri stipriai priklauso nuo eksporto rinkų. Atitinkamai, tai yra rizika ir Lietuvos pramonei, kurios rodikliai stipriai priklauso nuo ES pramonės, o realiai nuo ekonominio aktyvumo lygio pasaulio ekonomikoje. 

  1. Atsargūs ES vartotojų lūkesčiai ir sparčiai išaugęs ES vartotojų polinkis taupyti. Jeigu nebus užsuktas ne pirmo būtinumo prekių vartojimas Europoje – nebus ir ryškesnio Europos pramonės gamybos atsigavimo, tokiu atveju ir Lietuvos pramonės atsigavimas bus ganėtinai lėtas. Kaip ir rašiau anksčiau, kol kas ne pirmo būtinumo prekių vartojimas Europoje mažėja: balandį ne pirmo būtinumo prekių vartojimas euro zonoje nukrito trečdaliu.

Aleksandras Izgorodinas, SME Finance ekonomistas