Lietuvos statistikos departamento atliekamos gamintojų apklausos rodo, kad nepaisant visų su koronavirusu susijusių veiklos suvaržymų vietos ir eksporto rinkose, dabartinė Lietuvos pramonės sektoriaus būklė išlieka stebėtinai gera. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad Lietuvos pramonės pasitikėjimo indikatoriaus reikšmė šių metų kova buvo mažesnė nei 2019 m. kovo mėnesį, bendra pramonės pasitikėjimo rodiklio reikšmė šiuo metu vis dar siekia 2016 m. lygį ir yra gerokai didesnė nei pasaulio finansų krizės metu. Konkrečiai kalbant, 2020 m. kovo mėnesį Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklio reikšmė siekė -4 punktus ir buvo mažesnė nei prieš metus (+1 punktas). Tačiau 2009 ir 2010 m. kovo mėnesį pramonės pasitikėjimo indikatoriaus rodiklis siekė atitinkamai -32 ir -11 punktų, o dabartiniai Lietuvos pramonės lūkesčiai visiškai atitinka 2020 m. kovo lygį.
Kitas svarbus pavyzdys – Lietuvos statistikos departamento apklausa rodo, kad 2020 m. kovo mėnesį Lietuvos pramonė išnaudojo 76 proc. visų gamybos pajėgumų, kas yra išties daug atsižvelgiant į tai, kad ES rinkose verslo aktyvumo lygis dėl įvestų karantino priemonių jau nuo kovo mėnesio buvo žemas. Dabartinis pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje kol kas laikosi ties istoriniu maksimumu – didžiausia šio rodiklio reikšmė Lietuvos pramonėje siekė 77,9 proc. Apklausos rodo, kad per metus, t.y. lyginant su 2019 m. kovu, tiek bendros paklausos, tiek ir eksporto paklausos vertinimai Lietuvos pramonėje kiek pablogėjo, tačiau išlieka aukštame lygyje ir netgi viršija 2017 m. kovo lygį.
Visi šie indikatoriai rodo, kad šiuo metu reali situacija Lietuvos pramonėje yra geresnė nei būtų galima tikėtis. Priežastis gana paprasta – gamintojai iki šiol vykdo iki karantino ir epidemijos gautus užsakymus, todėl ir matome tokius įspūdingus Lietuvos gamintojų apklausos rezultatus.
Visgi, apklausos rezultatai rodo, kad netrukus situacija Lietuvos pramonėje gali gana stipriai pablogėti – įmonės jau netrukus užbaigs visus turimus užsakymus, o naujų užsakymo rinkoje matosi bado požymiai. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento apklausos rodo, kad gamybos prognozių komponento reikšmė Lietuvos pramonėje yra mažiausias nuo pat 2012-ųjų metų, o eksporto prognozių komponento reikšmė yra prasčiausia nuo 2009-ųjų metų. Tai reiškia, kad antrą šių metų ketvirtį, matyt, neišvengsime Lietuvos gamybos sektoriaus nuosmukio – dėl įvesto karantino ES pramonės veikla yra stipriai apribota, dėl ko tam tikrą laiką Lietuvos pramonė jaus užsakymų stygių.
Tačiau drįstu teigti, kad nuosmukio periodas Lietuvos pramonėje užtruks labai trumpai – vos kelis mėnesius – dėl kelių priežasčių. Pirma – naujausia Pasaulio sveikatos organizacijos statistika rodo, kad epidemijos rodikliai Italijoje ir Ispanijoje stabilizuojasi; situacija akivaizdžiai stabilizavosi ir didžiausioje Lietuvos eksporto rinkoje Vokietijoje. Tarptautinėje spaudoje pasirodo vis daugiau signalų, kad atskiros ES valstybės pradeda ruoštis laipsniškam karantino panaikinimui – tai reiškia, kad paklausa išorės rinkose netrukus pajudės iš mirties taško. Sušvelnintas karantinas taipogi reiškia, kad ir ES gamintojai galės laipsniškai grįžti prie normalios veiklos – kas yra svarbu Lietuvos pramonei, kuri priklauso nuo kontraktinių užsakymų iš ES gamintojų.
Antras svarbus aspektas – nepaisant biurokratinių kliūčių, dalis ekonomikos skatinimo pinigų ES valstybėse jau pasiekė verslą. Pavyzdžiui, Vokietijoje verslas jau sulaukė pirmųjų pinigų injekcijų iš valstybės. Nors Europoje ekonomikos gaivinimo tempas yra lėtokas, visgi skatinimas pajudėjo iš mirties taško – kas taipogi yra itin svarbu ir Lietuvos pramonei. Galima tikėtis, kad paklausa ES rinkose netrukus taipogi pajudės iš mirties taško.
Prasidėjęs ekonomikos gaivinimas ES rinkose ir planai dėl karantino sušvelninimo rodo, kad šį kartą, skirtingai nuo pasaulio finansų krizės, eksporto paklausos trūkumo problema nebus tokia svarbi ir reikšminga Lietuvos pramonei – paklausa turėtų gana greitai atsigauti. Šį kartą labiau tikėtina, kad pagrindinė problema, su kuria susidurs Lietuvos pramonė, yra vidaus kapitalo trūkumas. Kas liečia apyvartinio kapitalo aspektus, šiuo metu Lietuvos pramonėje susiformavo labai grėsminga situacija. Iš vienos pusės, Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2019 m. pabaigoje Lietuvos ne finansų bendrovių prekybos kreditų užsieniui turtas pasiekė visų laikų rekordą – kas reiškia, kad užsienio partneriai iš Lietuvos eksportuotojų prekes ir paslaugas vis dažniau įsigyja atidedant apmokėjimo terminą. Iš kitos pusės, Lietuvos banko skaičiai rodo, kad 2019 m. trečiąjį ketvirtį (naujausi duomenys) pramonė buvo antroje vietoje tarp visų Lietuvos ekonomikos sektorių pagal nominalų bankų paskolų portfelio nuosmukį. Lyginant su 2018 m. trečiu ketvirčiu, bankų paskolų portfelis Lietuvos pramonei sumažėjo 74 mln. EUR; didesnis nuosmukis fiksuojamas tik mažmeninės prekybos sektoriuje (-153 mln. EUR). Tai reiškia, kad iš vienos pusės užsienio klientai iš Lietuvos eksportuotojų reikalauja vis lankstesnių mokėjimo sąlygų ir ilgesnių mokėjimo atidėjimų, o iš kitos pusės mažėjantis kreditavimas reiškia, kad Lietuvos gamintojai eksporto užsakymus vis labiau finansuoja iš nuosavo kapitalo. Koronaviruso epidemija stipriai pakirs nuosavo kapitalo rodiklius Lietuvos pramonėje, o tai reiškia, kad šį kartą pramonės atsigavimo tempą ribos ne eksporto paklausos trūkumas, bet elementarus pinigų trūkumas, kuris neleis įmonėms greitai patenkinti visus užsakymus.
SME Finance patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas