2020 m. balandį, lyginant su 2019 m. balandžiu, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc. (neįskaitant automobilių pardavimų). Kokias išvadas galima padaryti apie situaciją Lietuvos vidaus vartojimo rinkoje?

Pirma – nepaisant to, kad metinis mažmeninės prekybos nuosmukis (-15,7 proc.) iš pirmo žvilgsnio atrodo gana grėsmingai, tačiau realiai Lietuvos mažmeninės prekybos apimtys nukrito tik į 2017 m. lygį, kuris buvo ganėtinai geras: 2017 m. mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje buvo 16 proc. didesnės nei prieš pasaulio finansų krizę. Taigi, nepaisant didelio balandžio mėnesio nuosmukio, reali padėtis Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje nėra dramatiška.

Antra – šiuo metu stebime tiek pirmo, tiek ir ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apsukų sumažėjimą. Pavyzdžiui, lyginant su 2019 m. balandžiu, mažmeninė prekyba maisto prekėmis sumažėjo 12 proc., o mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis sumažėjo 19 proc. Iš vienos pusės, galima pripažinti, kad mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis rodikliai kiek nuvylė ir neigiamai nustebino, kadangi nuosmukis yra gana didelis. Iš kitos pusės, jo nereikėtų dramatizuoti, kadangi šiam nuosmukiui didelį poveikį turėjo „atsargų“ efektas: vartotojai vasario ir kovo mėnesiais stipriai pasipildė ilgo galiojimo maisto prekių atsargas ir jų nepirko balandį. Analogišką situaciją galima pastebėti ir farmacijos prekių segmente: čia lyginant su 2019 m. balandžiu pardavimai sumažėjo 11,6 proc. – vėlgi dėl to, kad gyventojai aktyviai pildėsi vaistų atsargas vasario ir kovo mėnesiais.

Trečia – kaip ir kitose pasaulio valstybėse, Lietuvoje mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis krenta kur kas sparčiau nei prekyba maistu. Tai tiesiogiai susiję su gyventojų lūkesčiais: šiuo metu stebime ženklų vartotojų lūkesčių pablogėjimą, kas atitinkamai skatina vartotojus mažinti vartojimo apetitą ir daugiau taupyti, atsisakant ne pirmo būtinumo prekių vartojimo. Analogiškas tendencijas galima pastebėti ir Lietuvoje: pavyzdžiui, lyginant su 2019 m. balandžiu, mažmeninė prekyba tekstilės prekėmis nukrito 71 proc. Šis nuosmukis puikiai atspindi vartotojų įjungtą taupymo režimą.

Ketvirta – bendrame ženklaus mažmeninės prekybos nuosmukio fone galima išskirtį vieną sektorių, kur fiksuojamas spartus pardavimų šuolis. Lyginant su 2019 m. balandžiu, užsakomųjų pardavimų paštu arba internetu pardavimai šoktelėjo net 67,3 proc. Tai – tiesioginis koronaviruso epidemijos ir karantino režimo struktūrinis poveikis Lietuvos vartojimo rinkai: karantino metu gyventojai stipriai apribojo apsilankymus parduotuvėse ir prekybos centruose, tačiau aktyviai pirko internetu.

Penkta – labai tikėtina, kad balandžio mėnesio mažmeninės prekybos statistika buvo pati prasčiausia šiemet, o nuo gegužės mėnesio mažmeninės prekybos rodikliai kiek pagerės, t.y. stebėsime mažesnį metinį nuosmukį nei matėme balandį. Tai yra labiausiai susiję su karantino priemonių sušvelninimu ir atsigavusiu Lietuvos vartotojų judėjimu. Google gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad pastarąsias keletą savaičių Lietuvos vartotojai pradėjo aktyviau lankytis maisto prekių parduotuvėse ir prekybos centruose, ir atitinkamai mažiau laiko praleidžia namuose. Natūralu, kad tai atitinkamai reiškia ir aktyvesnį vartojimą bei geresnius mažmeninės prekybos rezultatus. Galima spėti, kad gegužę stebėsime gerokai aktyvesnę maisto ir ne maisto prekių parduotuvių pardavimų dinamiką.

Šešta – per metus, t.y. lyginant su 2019 m. balandžiu, restoranų apyvarta sumažėjo 68,4 proc. Šis nuosmukis yra tiesiogiai susijęs su karantino priemonėmis, o nuo dar didesnio nuosmukio Lietuvos restoranų verslą išgelbėjo tik maisto tiekimas išsinešimui. Žiūrint į ateitį, galima spėti, kad restoranų apyvarta gali atsigauti lėtesniu tempu nei bendra Lietuvos mažmeninės prekybos statistika dėl vartotojų psichologinių aspektų. Pavyzdžiui, neseniai padaryta Kinijos vartotojų apklausa rodo, kad 47 proc. respondentų po epidemijos pabaigos ketina rečiau lankytis restoranuose, o trečdalis respondentų ketina rečiau lankytis baruose – dėl užsikrėtimo koronavirusu baimės.

SME Finance patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas