Lietuvos banko duomenys rodo, kad trečiąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos ne finansų bendrovių sukauptas prekybos kreditų turtas pasiekė 12,8 mlrd. EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu padidėjo 304 mln. EUR arba 2,4 proc. Tai reiškia, kad Lietuvos bendrovės savo klientams ir partneriams aktyviau leido už suteiktas prekes ir paslaugas atsiskaityti ne iš karto, bet vėliau, t.y. atidedant mokėjimo terminą. Detaliau įvertinus duomenis, galima pastebėti, kad trečiąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos bendrovės suteikė daugiau prekybos kreditų savo partneriams ir klientams užsienyje – tačiau griežčiau vertino verslo partnerius Lietuvoje ir nebuvo linkusios atitolinti mokėjimo terminų lietuviškoms bendrovėms.
 
Lietuvos banko duomenys rodo, kad trečiąjį  2019 m. ketvirtį Lietuvos ne finansų bendrovių prekybos kreditų „likusiam pasauliui“ turtas pasiekė istorinį maksimumą ir siekė 4,3 mlrd. EUR. Per metus Lietuvos įmonių prekybos kreditų užsienio partneriams turtas padidėjo 486 mln. EUR, arba 12,6 proc., o  per penkerius metus – 1.4 mlrd. EUR arba beveik 50 proc. Toks ženklus augimas rodo, kad Lietuvos eksportuotojai yra vis labiau linkę savo partneriams užsienyje suteikti mokėjimo atidėjimo opciją, t.y. partneriams užsienyje už suteiktas prekes ir paslaugas vis dažniau leidžiama atsiskaityti ne iš karto, bet po tam tikro termino.
 
Tikėtina, kad tai yra tiesiogiai susiję su trapia situacija ES rinkoje, kuriai tenka kiek daugiau nei 80 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Nors euro zonos ekonomika auga, tačiau augimo tempas yra itin lėtas: praėjusią savaitę Eurostat paskelbti duomenys rodo, kad 2019 m. ketvirtą ketvirtį euro zonos ekonomika išaugo 1 proc., arba lėčiausiai per visus 2019 m. ir lėčiausiai nuo 2013 m. pabaigos. Sulėtėjus ES ekonomikos apsukoms, konkurencija dėl kontraktų ES regione išaugo; atitinkamai, siekdamos išlaikyti esamas eksporto sutartis bei gauti naujus eksporto kontraktus, Lietuvos bendrovės imasi naujų veiksmų: savo partneriams užsienyje už suteiktas prekes ir paslaugas leidžia atsiskaityti vėliau.
 
Padažnėję Lietuvos bendrovių sprendimai savo partneriams užsienyje suteikti lankstesnes mokėjimų sąlygas yra labai logiškas atsakas į sulėtėjusią ES ekonomikos plėtrą bei paaštrėjusią konkurenciją dėl užsakymų ES rinkoje. Lankstesnės mokėjimų sąlygos iš tikrųjų gali padėti išlaikyti esamus eksporto kontraktus arba gauti naujas sutartis. Tačiau spartus prekybos kreditų užsienio partneriams augimas gali kažkiek padidinti ir vėluojančių atsiskaitymų riziką: euro zonos ekonomikai augant lėčiausiai nuo 2013 m. pabaigos, o pramonės gamybai euro zonoje tebesmunkant, akivaizdu, kad ne visų Lietuvos eksportuotojų verslo partnerių finansinė būklė yra ideali, dėl ko dalis užsienio partnerių gali vėliau nei planuota apmokėti sąskaitas. Šiuo atveju Lietuvos eksportuotojams turime dvi svarbias rekomendacijas. Pirma – rekomenduojame labiau diversifikuoti eksporto rinkas ir partnerius, t.y. pernelyg stipriai nepriklausyti nuo vienintelio eksporto partnerio arba vienos eksporto rinkos. Antra – rekomenduojame drausti eksporto kontraktus – ypač tuos, kuriuose užsienio partneriams yra numatyta galimybė atsiskaityti ne iš karto, bet su atidėjimu.
 
Tai, kad Lietuvos bendrovės savo partneriams užsienyje vis dažniau suteikia mokėjimo atidėjimo galimybes, rodo ir 2019 m. pabaigoje Europos Komisijos atliktos apklausos rezultatai – jie rodo, kad kitų ES valstybių kontekste Lietuvos įmonės pradėjo itin dažnai naudotis faktoringo paslaugomis. Per pusmetį iki apklausos vykdymo 9 proc. visų Lietuvos bendrovių, dalyvavusių apklausoje, naudojosi faktoringo paslauga, o 15 proc. respondentų iš Lietuvos teigė, kad faktoringo paslauga jiems yra aktuali ir reikalinga. Abiem atvejais tai – ketvirtas rezultatas visoje ES. Kadangi dėl besitraukiančio bankų paskolų portfelio Lietuvos bendrovės investicijų prasme tampa vis labiau priklausomos nuo nuosavo kapitalo, Lietuvos verslas pradėjo aktyviai naudotis faktoringo paslaugomos – jos leidžia pinigus už suteiktas prekes ir paslaugas gauti sąskaitos išrašymo dieną, tokiu būdu atlaisvinti nuosavą kapitalą ir jį naudoti investicijų finansavimui.