Europos Komisijos (EK) duomenimis, smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonės generuoja 70 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) bei įdarbina 75 proc. visų Lietuvos užimtųjų ir tai yra šalies ekonomikos pagrindas, tačiau Europos centrinio banko (ECB) statistika rodo, kad Lietuva ir toliau pirmauja visoje Euro zonoje pagal bankų paskolų verslui susitraukimo tempą ir yra viena iš lyderių visoje Europos sąjungoje (ES) pagal bankų atmestų įmonių paraiškų lygį. Bankams taip smarkiai sumažinus skolinimo apetitą, geriausia pagalba 2020 metais verslui tapo alternatyvūs finansuotojai.

Pagal naujausią ECB statistiką, 2020 m. spalį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje sumažėjo 12,3 proc. Tuo tarpu visoje euro zonoje šių metų spalį, lyginant su 2019 m. spaliu, bankų paskolų portfelis verslui išaugo 6,8 proc. Lietuvos banko duomenys rodo, kad bankų portfelio nuosmukis per metus, lyginant su 2019-aisiais, šalyje siekia net 1 mlrd. eurų.

2019 m. pabaigoje EK atliktos verslo priėjimo prie finansavimo apklausos atskleidė, kad per pusmetį iki apklausos vykdymo 30 proc. joje dalyvavusių Lietuvos bendrovių kreipėsi į bankus dėl finansavimo ir tai yra ketvirtas rezultatas visoje ES. Tačiau Lietuva užima ketvirtą vietą nuo galo visoje ES pagal įmonių, iš bankų gavusių 100 proc. prašomos sumos dalį, ir trečią vietą visoje ES pagal įmonių, kurių prašymai bankuose buvo atmesti dalį.

Alternatyvūs finansuotojai aktyviai bendradarbiavo su INVEGA

2020 m. alternatyvūs finansuotojai buvo kiek aktyvesni nei bankai, bent jau įgyvendinant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamas valstybės pagalbos verslui finansines priemones. Tai rodo šių priemonių statistikoje esantys skaičiai. Tai reiškia, kad nors bankai Lietuvoje užima milžinišką dalį rinkos, verslai ieškodami finansinių sprendimų dažnu atveju rinkdavosi ne juos, o alternatyvius finansuotojus.

Pavyzdžiui, ekonomikos skatinimo priemonių kontekste didelio susidomėjimo tarp įmonių sulaukė priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ todėl 2020 m. birželį finansavimas šiai priemonei buvo padidintas nuo 50 iki 200 mln. Eur. INVEGA duomenimis, paskolas per šią priemonę iš viso gavo 3 462 bendrovės, o net du trečdalius paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams išdavė būtent nebankiniai finansuotojai.

„Portfelinės garantijos paskoloms-2“ priemonėje, prie kurios įgyvendinimo prisidėjo 9 bankai ir 3 alternatyvūs finansuotojai bei 3 kredito unijos, lapkričio pabaigoje buvo išnaudota 83 mln. Eur. Skaičiuojant pagal planuojamą finansų tarpininkams skirti lėšų sumą, bendra sutarčių vertė per visus tarpininkus galėtų siekti 580 mln. Eur, o alternatyvių finansuotojų tarp jų – apie 45 mln. Eur.

Alternatyviems finansuotojams pagal „Portfelinės garantijos paskoloms-2“ priemonę skiriama garantijos lėšų suma sudaro tik apie 8 proc. bendros sumos, tačiau lapkričio pabaigos duomenimis, iš visų sudarytų paskolų sutarčių, kurių vertė siekė 83 mln Eur, vien vieno iš  aktyviausių alternatyviųjų finansuotojų „SME Finance“ į portfelį įtrauktų paskolų suma buvo apie 20 mln. Eur. o gruodžio mėn. duomenimis, net 28 mln. Eur (tai bus daugiau nei 50 proc. Visos priemonės). Tai reiškia, kad nebankiniai finansuotojai sudarė mažiausiai ketvirtadalį bendros pagal priemonę panaudotos sumos.

„Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams-2“ priemonė buvo dar viena, kurioje alternatyvūs finansuotojai veikė aktyviau nei tradiciniai. Iš viso priemonę įgyvendinti padėjo 3 alternatyvūs finansuotojai bei vienas bankas, o lapkričio pabaigoje pagal šią priemonę buvo išnaudota šiek tiek daugiau nei 9 mln. Eur. Skaičiuojant pagal planuojamą finansų tarpininkams skirti lėšų sumą, bendra sutarčių vertė per visus tarpininkus galėtų siekti apie 63 mln. Eur., o alternatyvių finansuotojų tarp jų – 47 mln. Eur.

Alternatyviems finansuotojams pagal „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams-2“ priemonę skiriama garantijos lėšų suma sudaro 75 proc. bendros sumos, o lapkričio pabaigos duomenimis, iš visų sudarytų paskolų sutarčių, kurių vertė siekė 9 mln Eur, vien vieno iš  aktyviausių nebankinių finansuotojų „SME Finance“ į portfelį įtrauktų paskolų suma buvo apie 6 mln. Eur. Tai reiškia, kad vien tik vienas alternatyvus finansuotojas sudarė apie 67 proc. bendros pagal priemonę panaudotos sumos.

Itin didelį alternatyvių finansuotojų aktyvumą rodo ir didelio susidomėjimo tarp įmonių sulaukusi priemonė „Alternatyva”, kurioje dalyvavo vien tik alternatyvūs finansuotojai. Jos tikslas – suteikti galimybę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gauti reikiamą finansavimą verslui per alternatyvaus finansavimo teikėjus bei skatinti alternatyvios skolinimo rinkos plėtrą. Priemonei buvo skirta 50 mln. Eur, iš kurių šiuo metu verslui jau išskolinta 22,9 mln. Eur. (apie 4 proc. bendros, visų INVEGA priemonių panaudotos sumos). Priemonės pinigus skirstant iš viso dalyvauja 9 alternatyvūs finansuotojai. „SME Finance“ dalis gruodžio mėn. iš visų 50 mln. buvo net 20 mln Eur Eur.

2021 metais lauks dar daugiau galimybių

Anot vienos iš priemonių įgyvendinime aktyviausiai dalyvavusios finansinių technologijų bendrovės „SME Finance“ vadovo Mindaugo Mikalajūno toks aktyvumas pandemijos laikotarpiu neturėtų stebinti. Visa tai tik aiškiai parodė, jog alternatyvių finansuotojų svarba auga, nes verslai siekdami išlaikyti savo tvarumą, ieško greitesnio ir paprasčiau prieinamo finansavimo sprendimo.

„Greitai pritaikomi verslo finansavimo sprendimai yra tai, kuo mes visuomet ir pasižymėjome. Mūsų profesionali komanda bei moderni, unikali ir su greitais procesais IT platforma į kurią investavome daugiau nei 1 mln. Eur, leidžia daug lengviau valstybės pagalbai pasiekti verslus. Savo aktyvumu ir dėmesingumu mes įrodėme, kad skolinti galime itin lanksčiai, operatyviai ir neapkraunant besikreipiančių įmonių biurokratinėmis procedūromis.

Be to, planuojame, kad 2021 metais prie geresnių finansavimo variantų verslui ypatingai prisidės ir mūsų faktoringo paslaugos klientams pristatyta savitarnos svetainė, kurioje suvedę finansuotinų sąskaitų duomenis, klientai sprendimą dėl faktoringo, lizingo, paskolų suteikimo gali gauti beveik dukart greičiau nei įprastai.

Kiekvienas greitesnis ir patogesnis paramos verslams prieinamumas dabartiniu metu itin svarbus“, – teigia jis bei priduria, jog kalbant apie stipriai išaugusį alternatyvių finansuotojų aktyvumą bei svarbą, dėmesį verta atkreipti ne tik į INVEGA priemones, tačiau ir į kitas galimybes.

„Mes taip pat buvome tarp 27 tarpininkų, kurie pasirašė sutartį su UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondu“ (Garfondas) dėl priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ įgyvendinimo. Pagal šią priemonę finansų tarpininkams iš viso buvo išskirstyta 90 mln Eur., o paskolų pas mus šalies ūkininkai aktyviai teiravosi iki pat paskutinių metų dienų“, – „SME Finance“ patirtimi dalijasi M.Mikalajūnas.

Visais 2020-aisiais alternatyvūs finansuotojai pasižymėjo ne tik aktyviu INVEGA siūlomų finansinių priemonių įgyvendinimu. „SME Finance“ vietinių bei tarptautinių investuotojų dėka pritraukė net 100 mln. Eur investicijų, iš kurių 80 mln. skyrė Europos investicinis bankas (EIB). Tai – didžiausia Baltijos šalyse investicija į faktoringo paslaugų plėtrą ir pirma istorijoje tokio dydžio EIB paskola, skirta fintech įmonei.

Tokios investicijos ateinančiais metais turėtų leisti dar aktyviau ir pigiau patenkinti kylančią SVV įmonių finansavimo paklausą Baltijos šalyse, jau pasibaigus INVEGA priemonėms, taip prisidėti prie SVV skolinimo problemos mažinimo ir likvidumo užtikrinimo šių įmonių tarpe.

2021 metais prie geresnių finansavimo variantų verslui ypatingai prisidės ir faktoringo paslaugos klientams pristatyta savitarnos svetainė, kurioje suvedę finansuotinų sąskaitų duomenis, klientai sprendimą dėl faktoringo, lizingo, paskolų suteikimo gali gauti beveik dukart greičiau. Taip pat ir šiuo metu steigiamas bei 2021-ųjų viduryje veiklą pradėsiantis neobankas, kuris  žada išsiskirti konkurencinga paslaugų kainodara, daug greitesniu ir paprastesniu, lyginant su tradiciniais bankais, paslaugų suteikimo procesu bei itin paprastu administravimu.

Apie „SME Finance“

2016 m. veiklą pradėjusi lietuviško kapitalo įmonė „SME Finance“ šiuo metu yra didžiausia Baltijos šalyse nebankinio finansavimo technologijų platforma, suteikusi finansavimo už daugiau nei 500 mln. eurų. Įmonė valdo 50 mln. eurų finansavimo portfelį. „SME Finance“ turi bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis prekinio kredito draudikėmis „Coface“, „Euler Hermes“ ir INVEGA.