Bankai Lietuvoje vengdami rizikos smulkiems ir vidutiniams ūkininkams dalija neigiamus atsakymus, tačiau pasatarieji vilčių gauti finansavimą nepraranda. Kelis kart padidėjusį dėmesį iš ūkininkų šiuo metu skaičiuoja sparčiai augantys alternatyvieji finansuotojai, kurie ūkininkams tapo ne tik vienintele, tačiau ir išskirtinių privalumų turinčia išeitimi.

Rapsų bei kviečių augalininkyste užsiimanti ūkininkė Reda Bronienė pasakoja, jog nusprendusi nusipirkti darbui reikalingos naujos technikos bei taip padidinti ūkio pajėgumus, kreipėsi net į keletą skirtingų bankų. Tačiau visi jie paraiškas dėl finansavimo atmetė ir anot jos, blogiausia buvo tai, kad dėl biurokratinių procesų viskas kainavo daug brangaus laiko.

„Ieškojome finansavimo naujam kombainui įsigyti, tačiau kiekvienas bankas į kurį kreipėmės atrasdavo kabliukų, kodėl negali pagelbėti. Kai atrodydavo, kad jau atitiksime visus reikalavimus, mumyse buvo įžvelgiama per daug rizikos. Be to, dar ir atsakymų, kurie visi buvo neigiami laukėme pakankamai ilgai, o juk žemės ūkis yra toks, kad kiekviena uždelsta akimirka gali kainuoti brangiai. Taip ir būtumėm likę be naujos įrangos ir ūkio plėtros planų įgyvendinimo, jei ne lansktumu ir greitais sprendimais pasižymėję alternatyvieji finansuotojai“, – teigia ūkininkė bei priduria apskritai neįsivaizduojanti, kaip be finansinės pagalbos smulkesni ūkininkai galėtų įsigyti brangiai kainuojantį naują kombainą ar traktorių.

„Mums, kaip ir kitų sričių verslams reikia reguliariai atsinaujinti, jei norime produktyviai vykdyti savo veiklą. Tad jeigu nuolatos gautume neigiamus atsakymus iš bankų ir nebeturėtume jokio kito pasirinkimo, abejoju, ar apskritai išsilaikytumėm. Alternatyvieji finansuotojai yra tas gelbėjimosi ratas už kurio dabar galime griebtis. Svarbiausia, kad jie gali pasiūlyti operatyvumą, kas daugeliui ūkininkų taikantis prie sezoniškumo yra itin svarbu“, – mintimis dalijasi ji.

Investicijos į žemės ūkį – būtinos

Su finansavimo paraiškų atmetimu bankuose ir dėl to įsivyraujančia nežinomybe susiduria smulkūs ūkininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos vietovių.

2020-aisiais Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (DG AGRI ) kartu su Europos investicijų banku (EIB) apklausė daugiau nei 7600 ūkininkų iš 24 ES šalių. 12,3% apklausoje dalyvavusių ūkininkų tvirtino, kad buvo sunku gauti finansavimą technikai bei kitiems darbui reikalingiems įrankiams. 10,4% teigė, jog  turėjo sunkumų gauti finansavimą apyvartiniam kapitalui.

Ir nors finansavimo prieinamumas smulkiems ir vidutiniams ūkininkams šiuo metu nedžiugina, tam tikros prognozės rodo, kad ateityje, norint išvengti problemų, tokia situacija privalo keistis. 

Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad pasaulio gyventojų skaičius 2030 m. išaugs iki 8,5 mlrd, o 2050 m. iki 9,7 mlrd. Pasaulio bankas (PB)  atsižvelgdamas į tai skaičiuoja, kad maisto paklausa iki 2050 m. pasaulyje išaugs net 70 proc. ir šiai paklausai patenkinti reikės mažiausiai 80 mlrd. JAV dolerių metinių investicijų į žemės ūkio sektorių.

Alternatyvūs finansuotojai prisitaiko prie ūkininkų poreikių

Anot alternatyvaus finansavimo lyderės Baltijos šalyse „SME Finance“ pardavimų vadovo Baltijos šalims Luko Baškio, paraiškų dėl finansavimo skaičius iš ūkininkų pastaruoju metu išaugo net kelis kartus. O tai reiškia, kad ir finansavimo ūkininkams reikmė yra didelė. Kodėl smulkūs ūkininkai nėra patrauklūs bankams, anot jo, galima paaiškinti remiantis specifine rizika.

„Žemės ūkio sektorius susiduria su tokiais dalykais kaip kintančiomis pelno maržomis, pinigų srautais dėl sezoniškumo ir su oru susijusiais svyravimais. O esant šiai rizikai, finansiniai rezultatai šiame sektoriuje irgi svyruoja. Būtent todėl norimą finansavimą gauti būna itin sunku“, – mintimis dalijasi jis.

Labai dažnai ūkininkų vykdoma veikla būna pagrindinis šeimos verslas, besitęsiantis kelias kartas, todėl, anot L.Baškio, kartu su besikeičiančia karta ir ateina apskaičiuotas noras investuoti bei modernizuoti ūkį.

„Dažnai dėl finansavimo kreipiasi jauni ūkininkai. Be to, pastebime, kad finansavimo reikia ne tik sezoniškai. Kai kurie pagalbos kreipiasi iki pagrindinių darbų likus dar nemažai laiko. Finansavimo ūkininkams prireikia tokiems dalykams kaip technikos, įrengimų, fermų atnaujinimo, žemių ar kitų ūkių pirkimui, biologinio turto įsigijimui.

Ūkininkai labai vertina lankstumą, bet labiausiai jie džiaugiasi itin greitais sprendimais iš mūsų pusės, nes dažnu atveju kreipiasi dėl finansavimo, kai įrangos ar technikos prireikia čia ir dabar“, – pasakoja L.Baškys.