Lietuvoje galvą pastaraisiais metais vis aukščiau kelia sąskaitų kredituotojai, besiorientuojantys į smulkųjį ir vidutinį verslą, – vienas po kito į šią rinką ateina naujų dalyvių, kurių užnugaryje yra ir instituciniai investuotojai. Jie teigia, kad sąskaitų finansavimas populiarus tapo dėl to, kad bankai šią faktoringo sritį pamažu apleido, nors bankininkai sako tiesiog aktyviau dirbantys su stambiaisiais verslininkais.
„Faktoringas nėra nauja paslauga, tačiau smulkiojo ir vidutinio verslo sąskaitų finansavimas per internetines platformas Vakarų Europoje atsirado tik šio dešimtmečio pradžioje. Maždaug penkerius metus vėluodama galiausiai ši banga atsirito ir iki mūsų, ir dabar turime paslaugą, be kurios kai kurie verslininkai savo veiklos jau neįsivaizduoja“, – pasakoja Mindaugas Mikalajūnas, didžiausios šalyje specializuotos sąskaitų kreditavimo įmonės „SME Finance“ generalinis direktorius.
Pirmoji sąskaitų kreditavimo paslaugą smulkiajam ir vidutiniam verslui Lietuvoje dar 2015 m. gegužę pasiūlė bendrovė „Debifo“. Dabar jos sąskaitų portfelis sudaro 3,2 mln. Eur.
Maždaug po metų į šią rinką atėjo „SME Finance“, šiuo metu savo portfelį išauginusi iki 5,2 mln. Eur. Pernai spalį į šią rinką atėjo dar viena sąskaitų finansavimo UAB „Taurus fondas“, veikianti su prekės ženklu „Finneo.lt“, jos portfelis sudaro iki 1 mln. Eur.
Šioje rinkoje taip pat veikia keli smulkesni dalyviai – nebankinė verslo paskolų įmonė „Capitalia“ (portfelis – iki 1 mln. Eur) ir įmonė „First Finance“ (portfelis – iki 0,5 mln. Eur).
Kuo patrauklu verslui
Verslui sąskaitų kreditavimas patrauklus tuo, kad sąskaitų finansuotojai už palūkanas perka verslo išrašytas sąskaitas ir iškart perveda jose nurodytą sumą, kad pastariesiems nereikėtų laukti, kol klientai atsiskaitys.
Tokia paslauga turi kainą (vidutiniškai 1–3% mėnesio palūkanų, taip pat paprastai taikomas sutarties parengimo mokestis), tačiau suteikia galimybių atlaisvinti įšaldytas apyvartines lėšas ir gautus pinigus iš karto skirti verslui toliau auginti.
Paprastai už tokį kreditą užstatų nereikia, nes sąskaitų kredituotojams kaip užstato pakanka pačios sąskaitos.
Sąskaitų kredituotojų teigimu, Lietuvoje vidutinis sąskaitos apmokėjimo terminas svyruoja yra 30 iki 60 dienų, tačiau vidutiniškai sudaro 45 dienas. Nors pasitaiko ir ilgesnių, iki 120 dienų siekiančių, terminų, teigia rinkos dalyviai.
„Europos direktyva pataria, kad atsiskaitymas už sąskaitą neviršytų 60 dienų, deja, Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai, tarkime, didieji prekybos tinklai piktnaudžiauja savo dydžiu bei galia ir verčia smulkiuosius tiekėjus pinigų laukti ilgiau nei 2 mėnesius. Tai ypač aktualu kalbant apie ne maisto prekes“, – sako p. Mikalajūnas.
Augimą riboja mitai
Sąskaitų kredituotojai sako, kad kol kas apie galimybę parduoti neapmokėtą sąskaitą žino toli gražu ne visi verslininkai, o nepagrįstų su tuo susijusių mitų apstu.
„Vis dar susiduriame su poreikiu šviesti klientus, nes mažesnių įmonių vadovai dar tiki, kad ši paslauga prieinama tik didiesiems. Bet tikime, kad produkto žinomumas ir paklausa augs didėjant paslaugos prieinamumui. Verslui modernėjant, ši paslauga turėtų tapti vis paklausesnė, nes dalijimosi ekonomikos laikais įmonės dažnai neturi nekilnojamojo ar kito ilgalaikio turto, tinkamo įkeisti bankams, kurio reikėtų siekiant gauti tradicinį finansavimą“, – sako Algirdas Gutauskas, „Finneo.lt“ vadovas.
Be to, pasak jo, smulkiųjų tiekėjų galimybes pasinaudoti faktoringu vis dar riboja dalis didžiųjų debitorių ir taip apsunkina pastarųjų galimybes pritraukti finansavimą.
„Tenka įrodinėti, kad teikdami faktoringą ne tik nepažeidžiame stambiųjų pirkėjų interesų, bet ir mažiname jų riziką, nes tiekėjai, turėdami apyvartinių lėšų, gali užtikrinti užsakymų vykdymą laiku“, – kalba p. Gutauskas.
Augina finansinius raumenis
Pastaruoju metu sąskaitų kredituotojų kišenės gerokai papilnėjo, nes bendrovės pritraukė dešimtis milijonų institucinių investuotojų lėšų.
Sąskaitoms kredituoti reikalingų lėšų pritraukimas yra vienas pagrindinių šių įmonių sunkumų, nes bankai joms, kaip artimoms konkurentėms, neskolina.
Paskutinė apie 5 mln. Eur kredito liniją iš Jungtinės Karalystės investicinio fondo „Advance Global Capital“ (AGC) paskelbė „SME Finance“, ji pagal sutarties sąlygas kreditą gali padidinti iki 25 mln. Eur.
Kiek anksčiau 10 mln. Eur injekciją (pirma investicijos dalis yra 1 mln. Eur) iš neįvardijamo britų fondo užsitikrino „Finneo“. VŽ žiniomis, šį kreditą bendrovei taip pat suteikė AGC fondas.
„Debifo“ dar pernai skelbė apie fondų valdytojo „Mundus“ suteiktą 10 mln. Eur investiciją, o šiemet dar 2 mln. Eur finansavimą suteikė ir papildomą iki 10 mln. Eur pažadėjo AGC, VŽ patvirtino p. Šaltinis.
„Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai sąskaitų finansuotojus vertina labiau kaip konkurentus, o ne potencialius partnerius, todėl vietos bankai nėra linkę skolinti ir auginti konkurentų. Šiuo metu realiausias pinigų pritraukimo šaltinis yra investicinių fondų lėšos. Tai parodė ir britų fondo susidomėjimas Lietuva, jis investavo į bent dvi Lietuvoje veikiančias sąskaitų finansavimo įmones“, – pasakoja Justas Šaltinis, „Debifo“ vadovas.
Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „SME Finance“, lėšų pritraukia ir leisdama neviešas obligacijų emisijas.
Koncentracija į dičkius
Visų VŽ kalbinamų sąskaitų kredituotojų atstovai teigė, kad viena pagrindinių priežasčių jiems atrasti kreditavimo nišą yra po krizės pasikeitusi bankų politika, kai teikiant faktoringo paslaugas nuspręsta labiau telktis į stambius klientus.
„Statistika patvirtina, kad bankai taikosi į vis didesnius klientus, – bankų faktoringo portfelis stabiliai auga, tačiau klientų, besinaudojančių faktoringu, skaičius didėja nedaug“, – dėsto p. Šaltinis.
Pasak jo, 2007 m. vidutinis kliento faktoringo portfelis buvo 0,24 mln. Eur, o 2017 m. jau siekė 0,55 mln. Eur.
„Kliento parengimas faktoringui trunka tiek pat, ar jam būtų taikomas 50.000 Eur, ar 500.000 Eur limitas, o klientas, prašantis didesnio limito, turės ilgesnę veiklos istoriją, dažniausiai veiks pelningai ir galės suteikti papildomą turto įkeitimą. Natūralu, kad bankas pasirinks didesnį uždarbį su mažesne rizika ir išlaidomis“, – sako p. Šaltinis. Sąskaitų kredituotojai teigia, kad banke sprendimo dėl faktoringo priėmimas gali trukti iki 2 savaičių, o lanksčiau ir su mažais verslais dirbantys sąskaitų kredituotojai finansavimą gali pasiūlyti dar tą pačią dieną.
Perspėja dėl rizikos
Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, teigia nenorintis pripažinti, kad faktoringo paslauga bankuose tapo rečiau naudojama. Esą 2017 m. antrojo ketvirčio duomenimis, turimų klientų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 5%, o faktoringo apyvarta – 3%.
„Tačiau taip, bankuose faktoringas dažniausiai paremtas stambesnių klientų finansavimu. O alternatyvių finansuotojų verslo niša – faktorizuojamos smulkiojo ir vidutinio verslo klientų sąskaitos už suteiktas prekes ar paslaugas, kurias jie išrašo stambiems ir ne tik stambiems pirkėjams. Kiekvieno iš tokių alternatyvių finansuotojų rizikos vertinimai yra skirtingi. Paprastai jie linkę prisiimti šiek tiek daugiau rizikos“, – sako p. Zalatorius.
Anot jo, svarbiausia, kad augant nebankiniam faktoringo rinkos segmentui rizikos vertinimas būtų pamatuotas ir nenuostolingas tiek sąskaitų kredituotojams, tiek patiems verslininkams, kurie naudojasi paslauga.
Užtenka pavadinimo
Visos sąskaitų kredituotojos teigia turinčios savo sukurtas rizikos vertinimo metodikas, kurias esą padėjo sukurti ankstesnė darbuotojų bankinio finansavimo patirtis (net keliose įmonėse dirba buvę bankininkai). Kai kurios įmonės taip pat teigia besinaudojančios kreditingumo vertinimo duomenų bazėmis. Tai esą turėtų užtikrinti, kad atėjus sunkmečiui vėluojančios sąskaitos nesukurs domino efekto.
Vis dėlto p. Mikalajūnas neslepia, kad sąskaitų kredituotojai turi vadinamąjį elitinių įmonių sąrašą – įmonių, kurioms taikomos supaprastintos rizikos vertinimo procedūros.
„Pavyzdžiui, mes iš didžiausiųjų tūkstantuko esame atsirinkę geriausių įmonių, kurios net per krizę nevėlavo mokėti, šimtuką. Todėl smulkiajam verslui užtenka pasakyti tokios įmonės pavadinimą ir mes jau traukiame kreditavimo sutartį“, – sako „SME Finance“ atstovas.
Autorius: Paulius Čiulada, „Verslo Žinios“