Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2018 m. ketvirtį visų rūšių transportu buvo pervežta 10,4 proc. daugiau krovinių nei tą patį 2017 m. laikotarpį. Dešimtadaliu padidėjusio krovinių vežimo statistikoje ir toliau išsiskiria kelių transporto segmento spurtas – čia trečiąjį ketvirtį krovinių vežimo apimtys padidėjo 15,4 proc., o per tris šių metų ketvirčius krovinių vežimo kelių transporto apimtys išaugo 14,5 proc. Tiek trečiojo ketvirčio, tiek ir bendra 2018 m. kelių transporto dinamika iš esmės nestebina – tą faktą, kad šiemet stebėsime kelių transporto sektoriaus spurtą puikiai atspindi transporto įmonių apklausos; jos rodo, kad įmonių optimizmas dėl esamos verslo padėties 2018 m. pabaigoje svyravo ties istoriniu maksimumu. 

Tačiau nepaisant rekordinio transporto įmonių optimizmo bei šiemet fiksuojamo spartaus krovinių vežimo augimo, Lietuvos transporto įmonėms reikia neprarasti budrumo ir tinkamai suvaldyti augimą – ypač dėl Lietuvos transporto paslaugų eksporto specifikos. Konkrečiau kalbant, Lietuvos transporto paslaugų eksportas išlieka itin priklausomas nuo NVS rinkų ir ypač Rusijos, kurios kitąmet laukia gana reikšmingi mokestiniai pasikeitimai. 2018 m. NVS regiono dalis visoje Lietuvos transporto paslaugų eksporto struktūroje siekia 20 proc., o Rusija apskritai yra antra didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka – Rusijai tenka net 12 proc. visų transporto paslaugų eksporto apimčių. Šiemet daugiau transporto paslaugų eksportavome tik į Vokietiją, kurios svoris transporto paslaugų eksporte šiemet siekia 15 proc. Palyginimui, Lietuvos prekių eksportas yra gerokai mažiau priklausomas nuo NVS regiono: per visus 2017 m. Rusijai teko tik 2,5 visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, o viso NVS regiono svoris siekė tik 5,4 proc.

Nuo 2019 m. sausio mėnesio Rusijoje bus gana reikšmingai padidintas PVM tarifas – nuo dabartinių 18 proc. iki 20 proc. Atsižvelgiant į tai, Rusijos vartotojų perkamoji galia kol kas buksuoja, PVM tarifo didinimas ir dėl jo padidėsiantis infliacijos spaudimas gali turėti neigiamos įtakos vartojimo rodikliams Rusijoje ir bendram ekonomikos augimui – tad Lietuvos transportininkai turėtų atsižvelgti į šiuos niuansus ir tinkamai pamatuoti tolesnę verslo plėtrą Rusijoje.

ES rinkų kontekste transportininkams reikėtų atidžiau stebėti situaciją Skandinavijos rinkose, įskaitant ir Švediją, kur centrinis bankas pirmą kartą nuo 2011 m. pakėlė bazines palūkanų normas. Trečiąjį šių metų ketvirtį metinis Švedijos BVP augimas sulėtėjo iki 1,7 proc., per ketvirtį BVP pokytis buvo „minusinis“, o viena iš sulėtėjimo priežasčių – silpnoki vidaus vartojimo rodikliai. Tai yra gana svarbus aspektas, atsižvelgiant į tai, kad nuo krizės pabaigos Švedijos namų ūkių paskolų įsipareigojimų santykis su BVP padidėjo 11,2 proc. punktais – iki 87 proc. BVP.  Tad nors Švedijos centrinio banko pradėtas pinigų politikos normalizavimas yra sveikintinas, tuo pat metu brangesni pinigai paveiks ir vartotojų perkamąją galią – pagal gyventojų skolos prieaugį po krizės Švedija užima trečią vietą visoje ES.

Komentuoja: Aleksandras Izgorodinas – SME Finance patarėjas ekonomikai