2019 m. pabaigoje Europos Komisijos atlikta ES valstybių verslo priėjimo prie finansavimo apklausa rodo, kad iš visų ES valstybių Lietuva, Latvija ir Estija yra lyderės pagal bankų noro finansuoti verslą sumažėjimą bei pagal verslo priėjimo prie bankų paskolų pablogėjimą. Visose trijose Baltijos regiono valstybėse užfiksuotas neigiamas įmonių atsakymų dėl priėjimo prie bankų finansavimo ir bankų noro finansuoti verslą balansas – tai reiškia, kad apklaustų įmonių, pateikusių negatyvius atsakymus (priėjimas prie bankų finansavimo pablogėjo) buvo daugiau nei įmonių, kurios į Europos Komisijos užduotus klausimus atsakė pozityviai (priėjimas prie bankų finansavimo pagerėjo).

 

Iš visų ES valstybių tik trijose valstybėse Europos Komisija užfiksavo sumažėjusį bankų norą skolinti verslui – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Likusiose ES valstybėse 2019 m. pabaigoje bankų noras finansuoti verslą pagerėjo. Labiausiai bankų noras finansuoti verslą sumažėjo Latvijoje (neigiamas atsakymų balansas siekia -6 proc. punktus), tuo tarpu antrą ir trečią vietą nuo galo dalijasi Lietuva ir Estija, kur neigiamas įmonių atsakymų balansas siekia -1 proc. punktą. Palyginimui – visoje Europos Sąjungoje įmonių atsakymų dėl bankų noro finansuoti verslą balansas yra teigiamas ir siekia +13 proc. punktų, Vokietijoje teigiamas balansas siekia +17 proc. punktų. Baltijos regiono valstybės taip pat užėmė paskutines vietas visoje ES ir pagal bankų paskolų prieinamumo verslui pokytį – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įmonių priėjimas prie bankų paskolų sumažėjo labiausiai visoje ES.

 

Šie Europos Komisijos rezultatai neblogai koreliuoja ir su Lietuvos statistika. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenų bazių skaičiai rodo, kad trečiąjį 2019 metų ketvirtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras bankų paskolų Lietuvos įmonėms portfelis susitraukė lygiai 50 mln. EUR, dešimtyje iš keturiolikos Lietuvos ekonomikos sektorių užfiksuotas metinis paskolų verslui sumažėjimas – įskaitant ir kelis stambius Lietuvos ekonomikos sektorius. Mažmeninės prekybos sektoriuje bankų paskolų portfelis verslui per metus susitraukė 153 mln. EUR, apdirbamosios gamybos sektoriuje 74 mln. EUR, statybų sektoriuje 22 mln. EUR.

 

Tikėtina, kad sumažėjusį Baltijos regione veikiančių bankų norą finansuoti verslą lėmė tokie veiksniai kaip vėlyva pasaulio ekonomikos ciklo stadija bei padidintas neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų, kas gali turėti tiesioginės įtakos nuo eksporto stipriai priklausančiai Lietuvos ekonomikai. Tai paskatino bankus susimažinti rizikos apetitą ir susifokusuoti į darbą su stambiais ir patikimais verslo klientais, bet apleisti labiau rizikingą smulkaus ir vidutinio verslo segmentą. Tačiau tas faktas, kad sumažėjęs bankų noras finansuoti verslą užfiksuotas tik Baltijos rinkoje ir būtent Baltijos regiono valstybės atsidūrė ES rikiuotės uodegoje rodo, kad prie pablogėjusio verslo priėjimo prie bankų finansavimo prisidėjo ir dar vienas nišinis aspektas – sumažėjusi konkurencija bankų sektoriuje.

 

Pablogėjusį Lietuvos verslo priėjimą prie bankų paskolų atskleidžia ir kiti Europos Komisijos atliktos įmonių apklausos duomenys. Pavyzdžiui, apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonės kitų ES įmonių kontekste aktyviai kreipiasi į bankus dėl finansavimo: per pusmetį iki apklausos vykdymo 30 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos bendrovių kreipėsi į bankus dėl finansavimo – tai yra ketvirtas rezultatas visoje ES. Iš kitos pusės, Lietuva užima ketvirtą vietą nuo galo visoje ES pagal įmonių, iš bankų gavusių 100 proc. prašomos sumos dalį, ir trečią vietą visoje ES pagal įmonių, kurių prašymai bankuose buvo atmesti, dalį. Pavyzdžiui, per pusmetį iki apklausos vykdymo 22 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos bendrovių teigė, kad jų paraiškos dėl finansavimo bankuose buvo atmestos (ES vidurkis siekia 7 proc.).

 

 

Vertinant Europos Komisijos atliktos Europos Sąjungos įmonių apklausos rezultatus galima pastebėti, kad ribotas įmonių priėjimas prie bankų paskolų padarė poveikį ir kiek pakeitė įmonių verslo plėtros ir finansavimo strategiją: palyginti su 2018 m. atliktos apklausos rezultatais, tarp Lietuvos įmonių fiksuojamas sumažėjęs bankų paskolų aktualumas verslo finansavimui, tačiau pastebimai padidėjo nuosavo kapitalo aktualumas. Negana to, itin aukštas išliko nepaskirstyto pelno aktualumas verslo finansavimui, taip pat per metus kiek išaugo „kitų finansavimo šaltinių“, t.y. alternatyvaus finansavimo, aktualumas ir svarba. Galų gale, Lietuvos bendrovės kitų ES valstybių kontekste itin aktyviai naudojasi faktoringo paslaugomis – dalis bendrovių faktoringą naudoja kaip atsvarą bankų kreditams.

 

2018-2019 m. Lietuvoje įmonių, teigiančių, kad bankų paskolos yra svarbus verslo finansavimo instrumentas, dalis sumažėjo 6 proc. punktais – nuo 38 proc. 2018 m. iki 32 proc. 2019 m. Lyginant su kitomis ES valstybėmis, galima pastebėti, kad Lietuva 2019 m. užėmė ketvirtą vietą nuo galo visoje ES pagal bankų paskolų aktualumą verslo finansavimui, kam vėlgi pagrindinės įtakos galėjo turėti pablogėjęs įmonių priėjimas prie bankų paskolų. Iš kitos pusės, Lietuva 2019 m. užėmė penktą vietą visoje ES pagal nuosavo kapitalo svarbą verslo finansavimui (taip teigė 23 proc. apklaustų Lietuvos bendrovių; ES vidurkis siekia 11 proc.) ir septintą vietą visoje ES pagal nepaskirstyto pelno svarbą verslo finansavimui (taip teigė 33 proc. apklaustų Lietuvos bendrovių; ES vidurkis siekia 25 proc.). 2018-2019 m. įmonių, teigiančių, kad nuosavas kapitalas yra svarbus verslo finansavimo šaltinis padaugėjo nuo 16 iki 23 proc. Negana to, 2019 m. 23 proc. apklaustų bendrovių teigė, kad esant išorės finansavimo poreikiui, išorės finansavimą labiausiai norėtų gauti iš „kitų šaltinių“, t.y. alternatyvių finansuotojų. Tai – antras rezultatas visoje ES po Estijos (26 proc.).

 

Šie skaičiai rodo, kad pablogėjus priėjimui prie bankų paskolų, Lietuvos įmonės verslo plėtrai pastebimai daugiau pradėjo naudoti nuosavą kapitalą ir nepaskirstytą pelną, bei papildomai pradėjo kiek aktyviau naudotis alternatyvaus finansavimo sprendimais. Lietuvos verslas dėl augančių vidaus ir eksporto užsakymų yra nusiteikęs plėtrai – tačiau po truputį keičia verslo plėtros finansavimo pobūdį pereidamas nuo bakų paskolų iki nuosavų lėšų bei alternatyvaus finansavimo panaudojimo verslo plėtrai.

 

 

Per metus Lietuvoje kiek didesnį populiarumą gavo alternatyvus verslo finansavimas ir faktoringas. Europos Komisijos duomenys rodo, kad per pusmetį iki apklausos vykdymo 9 proc. Lietuvos bendrovių, dalyvavusių apklausoje pasinaudojo faktoringo finansavimo instrumentais, ir tai yra ketvirtas rezultatas visoje ES. Šiuo atveju dideliam faktoringo paslaugų populiarumui tarp Lietuvos bendrovių kitų ES šalių kontekste įtakos turėjo keli veiksniai. Pirma – didelė Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo eksporto, o faktoringo paslaugos yra populiarios tarp eksportuotojų, kadangi neretai užsienio partneriai už prekes ir paslaugas atsiskaito tik po tam tikro laiko. Antra – įmonės pradėjo aktyviau naudotis faktoringo paslaugomis dėl suvaržyto bankų finansavimo ir naudoja faktoringą kaip atsvarą bankų finansavimui. Faktoringo paslaugos įmonėms leidžia gauti pinigus dar sąskaitos klientui išrašymo dieną, o tai automatiškai atlaisvina bendrovių apyvartinį kapitalą. Tikėtina, kad dalį išlaisvintų vidaus lėšų įmonės pradėjo naudoti investicijoms į verslo plėtrą, ką taip pat rodo ir Europos Komisijos atliktos apklausos rezultatai – 2019 m. tarp Lietuvos bendrovių ženkliai išaugo nuosavo kapitalo svarba verslo finansavimo kontekste.